„Padaryta didelė pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir oro taršą, tačiau bendra Europos aplinkos būklė nėra gera“, – teigė Europos aplinkos agentūra (EAA), pristatydama naujausią ataskaitą šiuo klausimu.

Klimato vertinimas atliktas po to, kai praėjusią savaitę vykusiame Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos ES negalėjo pateikti oficialaus plano 2035 metams, kaip toliau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, dėl nesutarimų tarp 27 valstybių narių.

Blokas taip pat negali susitarti dėl ambicingo Europos Komisijos (EK) pasiūlymo iki 2040 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nuo 1990-ųjų sumažėjo 37 proc., tad blokas gerokai lenkia kitus didelius teršėjus, tokius kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos. Tai siejama su sumažėjusiu iškastinio kuro naudojimu ir dvigubai nuo 2005 metų padidėjusiu atsinaujinančiosios energijos naudojimu.

Tačiau ES šalys privalo „paspartinti politikos ir ilgalaikio tvarumo skatinimo veiksmų, dėl kurių jau susitarta pagal Europos žaliąjį kursą“, kuris buvo priimtas per ankstesnę Europos Komisijos kadenciją, įgyvendinimą, teigė EEA.

EAA, kuri savo ataskaitai surinko duomenis iš 38 žemyno šalių, pažymėjo, kad žemyno gamta „toliau susiduria su degradacija, pereikvojimu ir biologinės įvairovės nykimu“.

Vis labiau mažėjantis išteklius yra vanduo, o žemė yra pereikvojama.

Ataskaitoje teigiama, kad apie 81 proc. saugomų buveinių yra prastos arba blogos būklės, 60–70 proc. dirvožemio yra degradavęs, o 62 proc. vandens telkinių nėra geros ekologinės būklės.

Klimato kaita didina vandens trūkumą, tačiau EAA teigė, kad geresniu valdymu, technologinėmis inovacijomis, pakartotiniu vandens naudojimu ir visuomenės informuotumu galima sutaupyti iki 40 proc. vandens žemės ūkyje, vandens tiekime ir energetikoje.

Agentūra pabrėžė, kad klimato kaitos poveikis yra nuolat augantis iššūkis.

Daugelis padarinių yra netiesioginiai, be kita ko, darantys žalą infrastruktūrai ir ekosistemoms arba lemiantys kainų kilimą.

EAA teigė, kad dauguma pastatų Europoje nėra suprojektuoti taip, kad atlaikytų karštį, ir pažymėjo, kad 19 proc. europiečių negali palaikyti komfortiškos temperatūros savo namuose.

Ekstremalių karščio bangų dažnis didėja, tačiau tik 21 iš 38 EAA valstybių narių turi sveikatos veiksmų planus, skirtus karščio bangoms, pažymėjo agentūra.

Auganti žala

1980–2023 metų laikotarpiu ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, potvyniai, nuošliaužos bei miškų gaisrai, Bendrijoje nusinešė daugiau kaip 240 tūkst. gyvybių.

Šie reiškiniai taip pat daro finansinę žalą, kurį, kaip teigiama, ir toliau didėja.

Vidutiniai metiniai ekonominiai nuostoliai 2020–2023 metais buvo 2,5 karto didesni nei 2010–2019 metų laikotarpiu.

2023-aisiais Slovėnijoje kilusių potvynių finansinė žala sudarė 16 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

EAA paragino Bendrijos nares geriau parengti tiek visuomenę, tiek ekonomiką ekstremaliems oro ir klimato reiškiniams.

„Žmonijos išlikimas priklauso nuo aukštos kokybės gamtos, ypač kai kalbama apie prisitaikymą prie klimato kaitos“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė EAA tvaraus ir teisingo perėjimo skyriaus vadovė Catherine Ganzleben.

„Taigi, tvarumas nėra pasirinkimas – klausimas tik kada mes tai darysime. Ar imsimės veiksmų dabar ir pradėsime artimiausiu metu, ar atidėsime, tokiu atveju tai bus sunkiau ir neveikimo kaina bus didesnė?“ – pridūrė ji.

Užkertant kelią taršai sumažėja mirčių ir ligų skaičius, taip pat jos daromos žalos poveikis.

Skelbiama, kad mirčių dėl taršos skaičius 2005–2022 metais sumažėjo 45 procentais.