Aukštai kalnuose įsikūręs dvasios ir kultūros lopšys, čia nėra išteklių, beveik nėra pramonės, o ekonomika iš esmės remiasi tik žemės ūkiu. Šioje vietoje gyvenanti tauta tiesiog nori išsaugoti unikalią kultūrą, kalbą ir religiją. Tačiau griežta vienos didžiausių pasaulio šalių pozicija ir tarptautinės bendruomenės abejingumas trukto išsipildyti šių žmonių viltims.

Šešis dešimtmečius už savarankiškumą ir tapatybės išsaugojimą kovoti priversti tibetiečiai pastarosiomis savaitėmis pasauliui vėl priminė esą. Tik šįkart jų laisvės šauksmas gali būti pavojingas ne tik Kinijai ar pasaulio bendruomenei, bet ir pačiam Tibetui.

Neramumai pašiurpino pasaulį

Neramumai kalnuotame Kinijos autonominiame regione prasidėjo praėjusią savaitę, kai Tibeto vienuoliai surengė demonstraciją 1959 m. sukilimui paminėti. Šios akcijos peraugo į susirėmimus, ir Pekinas ėmėsi demonstracijas malšinti jėga.
Iš pradžių komunistinė Kinija griebėsi savo dažnai naudojamų informacijos kontrolės priemonių ir bandė neleisti pasklisti žinioms visame pasaulyje. Tačiau greitai paaiškėjo, kad interneto, mobiliųjų telefonų ir palydovinės televizijos amžiuje tai padaryti itin sunku. Jau po kelių dienų pranešimai apie Tibete deginamus automobilius ir parduotuves, jėga vaikomus demonstrantus, masinius reidus ir areštus, uždaromus vienuolynus ir bauginimo priemones pasklido visame pasaulyje.
Tik tikrosios padėties šiame kalnuotame regione pasaulis vis dar nežino. Kinija skelbia, kad per neramumus žuvo 13 žmonių, o tremtyje esanti Tibeto valdžia kalba apie daugiau nei 100 žuvusiųjų. Kinijos premjeras Wenas Jiabao apkaltino tremtyje Indijoje gyvenančius tibetiečių vadovus kurstant riaušes ir mėginant sutrukdyti Pekine šiemet vyksiančioms olimpinėms žaidynėms. Šalies televizija rodė, kaip tibetiečiai riaušininkai padeginėja pastatus, o liepsnose neva žūsta nekalti žmonės.

Lyderis nesuvaldo judėjimo

Užsienio žiniasklaida skeptiškai įvertino kinų televizijos parodytus siautėjančių tibetiečių vaizdus. Niekam ne paslaptis, kad komunistinė Kinijos valdžia nuolat skleidžia propagandą ir itin kontroliuoja žiniasklaidą. Tačiau Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama neslėpdamas nusivylimo pripažino, kad kai kurie pasekėjai nepaiso jo pasirinktų taikaus priešinimosi metodų.
„Pats mačiau per televiziją vieną tibetietį su kardu, – sakė Dalai Lama interviu Italijos dienraščiui „La Reppublica“. – Tai labai negerai, kaip ir bet koks smurtas, ar jį vykdytų JAV, ar Kinija, ar Tibetas.“
„Taip, aš iš tikrųjų jaučiuosi bejėgis. Man labai liūdna, labai dėl to išgyvenu“, – anksčiau per spaudos konferenciją Dharamsalos mieste Šiaurės Indijoje kalbėjo dvasinis lyderis. Jis pagrasino pasitraukti iš savo posto, jeigu neramumai Tibete nesiliaus.
Šie Dalai Lamos žodžiai parodė, kad tibietiečių pasipriešinimas jau nebėra visiškai jam pavaldus. O tai griauna viltį, kad Kinijai ir Dalai Lamai pavyks susitarti dėl Tibeto statuso.
Pavojinga yra ne tai, kad Dalai Lamai sunkiai sekasi suvaldyti savo šalininkus. 72 metų Tibeto dvasinis lyderis yra puikios sveikatos, tačiau esant tokio amžiaus ateina laikas susimąstyti, kas bus toliau. Tokios mintys turėtų kelti didžiulį nerimą tibetiečiams, nes kol kas nėra tokio autoritetingo žmogaus, kuris galėtų Dalai Lamą pakeisti. Juolab kad dvasinis lyderis nėra renkamas.
Dėl to turėtų sunerimti ir Kinija bei snaudžianti tarptautinė bendruomenė. Juk Dalai Lamai pasitraukus, Tibetas prarastų stiprų lyderį, bent jau iki šiol mokėjusį suvaldyti tibetiečių maištą ir nukreipti jį taikaus pasipriešinimo vaga.

Protestai pasiekė ir Lietuvą

Pažadinti tarptautinę bendruomenę pastarosiomis savaitėmis bandyta įvairiuose pasaulio šalyse. Protestai už Tibeto laisvę vyko Azijoje, JAV, jie neaplenkė ir Lietuvos. Šalies sostinėje prie Kinijos ambasados penkias dienas iš eilės piketavo Tibeto laisvės šalininkai.
„Būtų nusikaltimas kažko neorganizuoti“, – dienraščiui sakė vienas akcijos iniciatorių architektas Robertas Mažeika. Jis pasakojo, kad viena svarbiausių Tibeto rėmėjų judėjimo Lietuvoje pradininkių buvo rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Praėjusiais metais iš gyvenimo pasitraukusios rašytojos kelionės į šį tolimą kraštą, susitikimai su tenykščiais žmonėmis ir knygos įkvėpė daug jos draugų ir gerbėjų.
Vienas aktyviausių protestų Vilniuje dalyvių buvo žinomas lietuvių muzikantas Hokšila, ketvirtadienį sostinėje rengęs koncertą už Tibeto laisvę. „Trejus metus praleidau Dharamsaloje, kur yra įsikūrusi ištremtoji Tibeto vyriausybė. Teko bendrauti su vienuoliais, prisiklausiau įvairių istorijų. Tie žmonės liko man tokie artimi, kad tiesiog negaliu jų nepalaikyti“, – savo dėmesį Tibeto problemai paaiškino dainininkas. Dienraščiui jis teigė turįs minčių, kaip perteikti Tibeto motyvus savo kūryboje.

Nugalės tik orumas ir taika

Kita protesto dalyvė Ona Židonytė dienraščiui teigė, kad dauguma mūsų šalies politikų tiesiog bijo pareikšti protestą ir laikosi prokiniškos pozicijos. Tačiau paklausta, ar Lietuvos ir kitų šalių piliečių parama gali padėti Tibetui atgauti laisvę, moteris neslėpė optimizmo: „Jeigu vienoje kitoje šalyje susikurtų tokie neformalūs judėjimai, tai tikrai atkreiptų ne tik visuomenės, bet, svarbiausia, ir politikų dėmesį.“
Vieną protesto akcijų dalyvių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarę Romualdą Hofertienę papiktino Kinijos valdžios pareiškimai.
„Blogai, kad teisybę visame pasaulyje priversti rodyti paprasti piliečiai. Politikai negali susikaupti ir padaryti galą genocidui“, – nusivylimą išreiškė R.Hofertienė.
Anksčiau, būdama Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Tibetu parlamentinės grupės pirmininkė, ji 1998 m. dalyvavo oficialiame Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos priėmime Dharamsaloje.
„Pamenu, jis paklausė: mane daug kas smerkia už tai, kad nesipriešiname ginklais. Kokia jūsų nuomonė? – Dalai Lamos žodžius prisiminė R.Hofertienė. – Aš atsakiau: tokia pat, kaip jūsų. Smurtu nedidelės valstybės nenugalės žiaurių diktatorių. Laimės tik orumu ir nuolatiniu taikiu priešinimusi.“