JAV astronomai skambina pavojaus varpais, esą valdžia užmerkia akis į pavojų, sklindantį iš dangaus. Rusai imasi realizuoti fantastinius Žemės gelbėjimo planus. Ar pavojus tikras?

Tyrimai stringa

Jungtinės Valstijos nepakankamai stengiasi apsaugoti Žemę nuo pavojingų asteroidų ir neatlieka net paprasčiausių tyrimų, kurių reikalauja Kongresas. Tokią išvadą praėjusią savaitę pateikė JAV nacionalinė mokslų akademija.

Nors didžiausi asteroidai aptinkami ir sekami, mažesniems kosmoso objektams, kurių grėsmė yra realesnė, beveik neskiriama dėmesio, rašoma akademijos ataskaitoje.

"Tai reiškia, kad mes neieškome mažų asteroidų, kurie gali pridaryti daug nuostolių Žemėje, – paaiškino Merilando universiteto astronomas Mike'as A'Hearnas. – Kodėl nieko nedaroma? Aš nežinau."

Jungtinės Valstijos prie Žemės artėjančių objektų paieškoms kasmet skiria 4 mln. dolerių (apie 9,8 mlrd. litų). 2005 m. Kongresas užsakė tyrimą ir paprašė surasti 90 proc. tokių objektų, kurių diametras yra 140 m arba daugiau. Tokio dydžio asteroidas galėtų pridaryti daug žalos, teigia mokslininkai.

Tačiau nei Kongresas, nei ankstesnis prezidentas George'as W.Bushas, nei dabartinis šalies vadovas Barackas Obama šiam tyrimui pinigų neskyrė, nors jam pakaktų tų pačių 4 mln. dolerių.

Asteroidai krinta dažnai

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Kazimieras Černis dienraščiui teigė, kad kuo didesnis asteroidas, tuo mažesnė tikimybė, jog jis susidurs su mūsų planeta.

"Labai didelis asteroidas nukristi į Žemę galėtų gal tik kartą per milijoną metų. Panašus į Tunguskos meteoritą, kurio skersmuo siekė 60 m, į mūsų planetą gali pataikyti kas du šimtus metų. O penkių ar dešimties metrų skersmens asteroidai atskrieja ir keletą kartų per metus. Jie dažniausiai nukrinta į vandenyną arba sudega atmosferoje, ir iškrinta koks šimtas kilogramų akmenų", – paaiškino ekspertas.

Pasak K.Černio, didelio pavojaus maži dangaus objektai nekelia. Praėjusiame amžiuje į Lietuvos teritoriją buvo nukritę trys nedideli meteoritai.

"Surinko žmonės tuos akmenis, atidavė į muziejų, ir nieko bloga niekam nenutiko", – sakė astronomas.

2008 m. automobilio dydžio asteroidas skriejo į Sudano dykumą, bet sprogo atmosferoje, ir žemę pasiekė tik jo fragmentai. Tai buvo pirmas atvejis, kai mokslininkai laiku aptiko atskriejantį dangaus kūną ir tiksliai apskaičiavo vietą, kur jis nukris. Smalsuoliai iki šiol naršo dykumą, ieškodami asteroido fragmentų. Šį mėnesį Sudano valdžia sulaikė prancūzą ir belgą, kurie tai darė neturėdami leidimo.

Susprogdinti ar nudažyti?

Pasaulinio masto katastrofą galėtų sukelti maždaug kilometro skersmens asteroidas, teigia mokslininkai. Jeigu jis nukristų į vandenyną, didžiulis cunamis nušluotų ištisus pakrančių miestus. Tačiau toks dangaus kūnas Žemės gyventojams kol kas negresia. Tačiau mokslininkai jau rezga pasaulio gelbėjimo planus ir taip įkvepia fantastinių filmų kūrėjus.

"Jeigu asteroido skersmuo bus nuo 50 iki 75 m, pakaktų tiesiog evakuoti žmones iš vietovės, kur jis turėtų nukristi, – teigia JAV astronomas M.A'Hearnas. – Tokio dydžio objektas danguje sukeltų kažką panašaus į branduolinį sprogimą, nuverstų medžius, sugriautų pastatus, pražudytų apačioje esančius žmones ir gyvūnus."

Didesnį ir pavojingesnį asteroidą reikėtų nukreipti nuo Žemės arba susprogdinti, teigia mokslininkai. Pasiūlymų, kaip tai padaryti, yra daug. Kai kas teigia, kad pakeisti asteroido trajektoriją galima pasiuntus zondą, kuris suktų ratus aplink jį. Kiti siūlo šauti į grėsmę keliantį dangaus kūną branduoliniu užtaisu arba sukelti jo susidūrimą su kosminiu laivu. Treti teigia, kad veidrodžiai, prožektoriai arba dažai padėtų sutrikdyti šviesos ir šilumos įsisavinimą, ir asteroidas pakeistų kryptį. Tiesa, tam prireiktų kelių dešimtmečių.

Rusai ruošiasi žygdarbiui

Pakartoti Bruce'o Williso fantastiniame veiksmo filme "Armagedonas" atliktą žygdarbį pasišovė Rusijos mokslininkai, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis "The Guardian".

Kosmoso agentūros "Roskosmos" vadovas Anatolijus Perminovas pasiūlė sukurti kosminį laivą, kuris padėtų nukreipti asteroidą nuo Žemės. Kaip tai padaryti, esą dar reikėtų sugalvoti. Tačiau jis atmetė branduolinio sprogdinimo galimybę ir pasiūlė remtis fizikos dėsniais.

"Ant kortos pastatyta žmonių gyvybė. Mes turime sumokėti kelis šimtus milijonų dolerių ir sukurti sistemą, kuri padės išvengti susidūrimo, o ne sėdėti ir laukti, kol tai įvyks ir šimtai tūkstančių žmonių žus, – Rusijos radijui sakė A.Perminovas. – Skaičiavimai rodo, kad dar turime užtektinai laiko tokiam kosminiam laivui sukurti."

"Roskosmos" vadovas kalbėjo apie asteroidą "Apophis", kuris prie Žemės priartės po dviejų dešimtmečių. Kai mokslininkai 2002 m. aptiko šį 350 m pločio dangaus kūną, susidūrimo, kuris gali įvykti 2029 m., tikimybė buvo įvertinta 1 ir 37. Vėliau mokslininkai pakeitė prognozę ir užtikrino, kad 2029-aisiais katastrofos nebus, bet įspėjo, jog susidūrimas gali įvykti 2036 m. Tiesa, jo tikimybė tėra 1 ir 250 000.

NASA skaičiavimais, jeigu "Apophis" vis dėlto susidurtų su Žeme, smūgio energija 100 tūkst. kartų pranoktų branduolinės bombos sprogimą Hirosimoje. Smūgis nuniokotų teritoriją, esančią tūkstančių kvadratinių kilometrų spinduliu, o dulkėmis, kurios pakiltų į atmosferą, tektų kvėpuoti viso pasaulio gyventojams.

Geležis pavojingesnė už akmenį

Katastrofos mastas, pasak K.Černio, priklauso ne vien nuo asteroido dydžio, bet ir nuo jo cheminės sudėties ir kitų veiksnių.

"Jeigu asteroidas yra sudarytas iš metalo – geležies ir nikelio, – jis gali pridaryti daug žalos. Bet tokių asteroidų yra tik vienas iš dvidešimties, – aiškino astronomas. – Kiti devyniolika yra akmeniniai, jie iš dalies sudega atmosferoje, sumažėja jų masė."

Jeigu į Žemę nukristų ne asteroidas, o kometa, padariniai būtų dar skaudesni, pridūrė ekspertas, tačiau nuramino, kad artimoje ateityje žmonijai tokia katastrofa negresia. Tiesa, jis neužtikrino, kad rytoj galės pasakyti tą patį.