Šis sprendimas priimtas tam, kad A. Vučičius galėtų dalyvauti spalį vyksiančiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose ir siekti ministro pirmininko posto; rinkimai buvo sušaukti po beveik dvejus metus trukusių studentų protestų.
„Atsistatydinu iš prezidento pareigų“, – pareiškė A. Vučičius iš prezidentūros, kurioje susirinkę šalininkai skandavo jo vardą.
„Rytoj ryte savo pareigas perduosiu parlamento pirmininkui“, – pridūrė jis.
Pirmalaikiai rinkimai buvo vienas pagrindinių studentų judėjimo reikalavimų, kilusio po 2024 metų lapkritį Novi Sado geležinkelio stotyje įvykusios stoginės griūties. Ši nelaimė nusinešė 16 žmonių gyvybių, o dėl jos visuomenė kaltino korupciją.
Ši tragedija išprovokavo vienus didžiausių protestų Serbijoje nuo Jugoslavijos diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus nuvertimo 2000 metais. Kartais į gatves išeidavo šimtai tūkstančių žmonių.
Pradiniai reikalavimai atlikti skaidrų tyrimą peraugo į raginimus surengti pirmalaikius rinkimus, kuriuos A. Vučičius žadėjo ne kartą, tačiau konkrečios datos neskelbė.
Vis dėlto šio mėnesio pradžioje jis paskelbė rinkimų datą – spalio 25-ąją – motyvuodamas tai „dideliais neramumais šalies politinėje scenoje“.
Pirmą kartą 2017 metais prezidentu išrinktas ir 2022 metų gegužę perrinktas A. Vučičius nutraukė savo penkerių metų kadenciją, kad galėtų siekti ministro pirmininko posto, nors įstatymai jį atsistatydinti įpareigojo.
„Noriu varžytis kaip paprastas žmogus, kaip vienas iš tautos“, – sakė A. Vučičius.
Dabar jis vadovauja savo dešiniosios populistinės Serbijos pažangos partijos rinkimų sąrašui ir yra jos kandidatas į premjerus.
Likus kelioms minutėms iki atsistatydinimo, A. Vučičius pasinaudojo savo konstitucinėmis galiomis ir suteikė malonę dešimtims asmenų, įskaitant studentus ir savo partijos šalininkus, įtariamus nusikaltimais protestų metu.
„Nusprendžiau suteikti malonę 49 žmonėms, iš kurių 23 – dėl siaubingų įvykių, kuriuos išgyvenome per pastaruosius pusantrų metų“, – kalbėjo A. Vučičius, turėdamas omenyje protestus.
Pagal įstatymus parlamento pirmininkė Ana Brnabič dabar tampa laikinąja prezidente laikotarpiui iki trijų mėnesių, per kurį privalo būti sušaukti prezidento rinkimai.
Naujausi komentarai