„Šį rytą pasakiau premjerui, kad dėl jo elgesio per pastaruosius įvykius ir atsižvelgdamas į tai, kad man trūksta pasitikėjimo juo, aš atsistatydinu iš vyriausybės ir Kneseto (parlamento), ir darau politinio gyvenimo pertrauką“, – „Twitter“ parašė M.Yaalonas.

Netikėtas M.Yaalono pareiškimas apie atsistatydinimą pasirodė dvi dienos po to, kai buvęs užsienio reikalų ministras A.Liebermanas pasakė, kad galbūt sutiktų su savo kraštutinių dešiniųjų partija „Izraelis – mūsų namai“ („Yisrael Beitenu“) prisidėti prie B.Netanyahu koalicijos, jeigu būtų įvykdyta virtinė sąlygų, įskaitant jo paskyrimą gynybos ministru.

M.Yaalonas smarkiai nesutarė su B.Netanyahu dėl jo primygtinio reikalavimo, kad aukšto rango karininkai būtų skatinami „kalbėti, ką galvoja“.

Pranešimuose sakoma, kad B.Netanyahu svarstė galimybę pasiūlyti atsargos generolui leitenantui Užsienio reikalų ministeriją kaip paguodos prizą, bet toks pasiūlymas taip niekada ir nebuvo pateiktas.

Anksčiau šią savaitę B.Netanyahu pakvietė A.Liebermano partiją „Izraelis – mūsų namai“ prisidėti prie jo siauros koalicijos.

57 metų A.Liebermanas yra vienas labiausiai visuomenę skaldančių šalies politikų.

Per tris dešimtmečius jis kartais būdavo B.Netanyahu artimiausias sąjungininkas, o kartais – pikčiausias priešas.

A.Liebermanas, kuris yra gimęs anuomet dar sovietinėje Moldovoje, kėlė klausimus dėl Izraelio arabų mažumos ištikimybės, kritikavo palestiniečius ir ginčijosi su Izraelio kritikais užsienyje, tad kartais atstumdavo Izraelio sąjungininkus, tuo pačiu metu tapdamas įtakingu balsu tėvynėje.

A.Liebermanas išgarsėjo kaip B.Netanyahu sėkmingos kampanijos už premjero postą 1996 metais architektas, o vėliau tapo B.Netanyahu administracijos vadovu. Šis įtakingas užkulisinis veikėjas gyvena žydų gyvenvietėje Vakarų Krante.

Praeityje A.Liebermanas stūmė įstatymų projektus, kurie, pasak kritikų, buvo diskriminaciniai Izraelio arabų atžvilgiu. Tarp tų siūlymų buvo nesėkmingas bandymas įvesti reikalavimą, kad izraeliečiai pasirašytų ištikimybės priesaiką ir kad priešingu atveju iš jų būtų atimta pilietybė. Jis skeptiškai vertindavo taiką su palestiniečiais, o dabar stumia pasiūlymą įvesti mirties bausmę arabams, nuteistiems už teroro aktus.

Griežta A.Liebermano linija ilgą laiką kelia prieštaringus vertinimus. Praėjusį dešimtmetį, kaip vyriausybės ministras, jis ragino išsprogdinti palestiniečių degalines, bankus ir prekybinius centrus. Jis sakė, kad buvęs Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) gali „eiti pragaran“, o kartą net grasino susprogdinti Asuano užtvanką.

Jis taip pat vadovavo nesenam parlamento vajui neleisti arabų partijoms dalyvauti rinkimuose, bet tokį žingsnį atšaukė Izraelio Aukščiausiasis Teismas.

Jis buvo ministras dviejose Izraelio centristų vyriausybėse, bet buvo atleistas dėl nepritarimo pasitraukimui iš Gazos Ruožo 2005 metais ir atsistatydino protestuodamas prieš taikos derybų pradžią 2007 metais konferencijoje Anapolyje Merilande. Jo planas už Izraelio sienų perbraižymą taip pat reikštų kai kurių žydų gyvenviečių, galbūt net tos, kur jis gyvena, panaikinimą.

Jo atėjimas į vyriausybę tokiu metu, kai Izraelio ir palestiniečių taikos pastangos yra smarkiai įšalusios, dar labiau atitolintų viltis atgaivinti šias derybas. Premjerą jau kritikuoja jo artimiausi sąjungininkai, JAV ir svarbios Europos šalys, už nepakankamas pastangas deryboms atgaivinti.

Tačiau taikos derybos mažai tikėtinos bet kokiu atveju, tad B.Netanyahu, kurio koalicija turi tik vienos vietos persvarą 120 vietų parlamente, regis, yra labiau suinteresuotas plėsti koaliciją.