Byla apėmė kaltinimus, kad Yoon Suk-yeolas trukdė ministrų kabineto svarstymams ir naudojo suklastotus ministro pirmininko parašus rengiantis paskelbti karinę padėtį. Taip pat nustatyta, kad jis pasitelkė prezidento apsaugos pareigūnus, siekdamas išvengti savo paties sulaikymo po to, kai įstatymų leidėjai šį sprendimą panaikino.
Gėdą užsitraukęs buvęs prezidentas jau yra įkalintas. Jis skundžia atskirą nuosprendį, kuriuo jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už sukilimo kurstymą paskelbus karinę padėtį, nors pats tvirtina, kad šie veiksmai buvo motyvuoti viešaisiais interesais.
Aukščiausiajam Teismui pateiktoje byloje Yoon Suk-yeolas buvo kaltinamas trukdymu svarstymams, nes prieš pat paskelbiant karinę padėtį sušaukė tik pasirinktą ministrų grupę.
Kiti kaltinimai apėmė galimą suklastoto karinės padėties dekreto su ministro pirmininko parašais sukūrimą ir sunaikinimą, nurodymą pareigūnams platinti klaidinantį pranešimą spaudai užsienio žiniasklaidai bei nurodymą kariuomenės vadui ištrinti įrašus iš saugių karinių telefonų.
Prokurorai Yoon Suk-yeolui prašė skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Sausį žemesnės instancijos teismas nuteisė buvusį prezidentą penkeriems metams kalėjimo, pripažinęs jį kaltu pagal daugumą kaltinimų.
Balandį apeliacinis teismas paliko sprendimą galioti, papildė jį nuosprendžiu dėl klaidinančio pranešimo spaudai ir sugriežtino bausmę iki septynerių metų.
Tiek prokurorai, tiek Yoon Suk-yeolo teisininkų komanda pateikė apeliacijas Aukščiausiajam Teismui, kurio sprendimai yra galutiniai.
„Visi skundai atmetami“, – per televiziją transliuotame posėdyje pareiškė Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
Buvęs prezidentas ketvirtadienio posėdyje nedalyvavo.
Yoon Suk-yeolo teisininkų komanda išreiškė „gilų apgailestavimą“, apkaltinusi Aukščiausiąjį Teismą bylos užbaigimu „be pakankamų svarstymų“.
Buvusio prezidento advokatai planuoja skųsti sprendimą konstituciniu pagrindu ir teigė pateiksią skundą.
Prokurorai nurodė gerbiantys aukščiausiosios instancijos teismo sprendimą ir pridūrė, kad dės visas pastangas, jog būtų sėkmingai užbaigti likę su sukilimu susiję procesai.
Politinė krizė
Šokiruojantis vėlyvą 2024 metų gruodžio vakarą per televiziją transliuotas kreipimasis, kuriuo buvo sustabdyta civilinė valdžia, įstūmė Pietų Korėją į precedento neturinčią politinę krizę.
Karinė padėtis truko tik apie šešias valandas, nes įstatymų leidėjai skubos tvarka sušauktame posėdyje nubalsavo už jos panaikinimą.
Visgi Yoon Suk-yeolo žingsnis išprovokavo protestus, sukėlė akcijų rinkos nuosmukį ir užklupo nepasiruošusius pagrindinius sąjungininkus, tokius kaip JAV.
Kitoje byloje teismas Yoon Suk-yeolui skyrė 30 metų laisvės atėmimo bausmę už dronų siuntimą į Šiaurės Korėją, siekiant „sukonstruoti“ krizę prieš pat karinės padėties paskelbimą.
Sausį žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad Yoon Suk-yeolas piktnaudžiavo valdžia, nukreipdamas Prezidento apsaugos tarnybos pareigūnus prieš valstybę, kai pasitelkė juos trukdydamas tyrėjams jį sulaikyti.
Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį patvirtino, kad Yoon Suk-yeolo prezidentinės apsaugos komandos priemonės, įskaitant „gyvosios grandinės“ pratybas ir spygliuotą vielą, siekiant sutrukdyti teismo orderio vykdymui, negali būti pateisinamos kaip teisėta apsaugos veikla.
Buvęs prezidentas tvirtino, kad karinės padėties paskelbimas buvo skirtas „tik valstybės labui“.
2024 metais jis taip pat gynė šį sprendimą kaip būtiną siekiant išrauti „antivalstybines jėgas“ ir numalšinti tai, ką jis vadino Šiaurės Korėjos grėsmėmis.
Yoon Suk-yeolas dėl bandymo įvesti karinę padėtį buvo nušalintas 2025 metų balandį, o po to vykusius rinkimus laimėjo centro kairės Demokratų partijos atstovas Lee Jae-myungas.
Naujausi komentarai