„Derybų procesas dėl taikos sutarties su Armėnija teksto baigtas“, – žurnalistams sakė Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas ir pridūrė, kad „Armėnija pritarė Azerbaidžano pasiūlymams dėl dviejų anksčiau neišspręstų taikos sutarties straipsnių“.
Armėnija savo ruožtu patvirtino Azerbaidžano pranešimus, kad susitarta dėl taikos sutarties teksto, ir nurodė, jog jis yra parengtas pasirašyti.
„Armėnija pritaria Azerbaidžano pasiūlymams dėl dviejų anksčiau neišspręstų taikos sutarties projekto straipsnių“, sakoma Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pranešime ir priduriama, kad „derybos dėl sutarties projekto baigtos, o taikos sutartis parengta pasirašyti“.
Baku ir Jerevanas du kartus kariavo dėl armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje. 2023-iųjų rugsėjį Azerbaidžanas per 24 valandas trukusį puolimą atgavo seniai ginčijamo regiono kontrolę.
Abi šalys ne kartą yra sakiusios, kad visapusiškas taikos susitarimas, kuriuo būtų nutrauktas daug metų trukęs priešiškumas, yra pasiekiamas, tačiau derybose iki šiol nebuvo pavykę pasiekti proveržio.
Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) bandė tarpininkauti sprendžiant šį konfliktą.
Abi šalys tebėra įsitraukusios į teisinius ginčus Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT), Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl įvairių įtariamų teisių pažeidimų, padarytų prieš ginkluotus konfliktus, jų metu ir po jų.
Baku atgavus ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę, iš šios teritorijos pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai.
Pirmuoju svarbiu žingsniu santykių normalizavimo link laikoma tai, kad Jerevanas pripažino Baku valdžią Kalnų Karabache po tris dešimtmečius trukusio armėnų separatistų valdymo.
Armėnija pernai gegužę grąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos buvo užėmusi prieš kelis dešimtmečius.
(be temos)