JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį išvyks į Saudo Arabiją, tvyrant įtampai dėl Kongrese užregistruoto įstatymo projekto, kuris atvertų kelią Amerikos teismams nagrinėti tos monarchijos vyriausybės numanomus ryšius su 2001 metų rugsėjo 11-ąją Amerikoje įvykdytomis teroro atakomis.

Abiejų partijų parengtas projektas dar nepasiekė svarstymo Senate etapo, bet jis jau sukėlė Rijado įtūžį ir gali dar labiau pabloginti jau dabar įtemptus Vašingtono santykius su ilgamete sąjungininke Persijos įlankos regione.

Baltieji rūmai deda pastangas sužlugdyti įstatymo projektą, pavadintą „Teisingumo terorizmo rėmėjams aktu“ (Justice Against Sponsors of Terrorism Act), kuris suteiktų galimybę Rugsėjo 11-osios atakų aukų artimiesiems apskųsti teismams Saudo Arabijos vyriausybę.

Kai pirmadienį buvo paklaustas televizijos CBS, ar nepritaria tokiam įstatymui, B.Obama atsakė: „Visiškai teisingai, aš nusistatęs prieš.“

Tame teisės akte faktiškai nepaisoma suverenios valstybės teisinės neliečiamybės doktrinos ir sakoma, kad „iš tų, kas finansuoja arba remia teroristines atakas Amerikos teritorijoje, gali būti reikalaujama atlyginti žalą“, sakė pagrindinis šio projekto teikėjas senatorius Johnas Cornynas (Džonas Korninas), antrasis pagal rangą Senato respublikonas.

15 iš 19 užpuolikų, užgrobusių lėktuvus per Rugsėjo 11-osios atakas, buvo Saudo Arabijos piliečiai. Tačiau iki šiol nebuvo įrodytas joks džihadistų tinklo „al Qaeda“ organizuotų atakų ryšys su Saudo Arabijo vyriausybe, o monarchijai nebuvo keliama jokių oficialių kaltinimų.

Kaip pranešama, Saudo Arabija pagrasino galinti parduoti savo valdomus kelių šimtų milijardų dolerių vertės Amerikos aktyvus, jeigu JAV Kongresas priimtų tą įstatymą.

Dienraštis „The New York Times“ šeštadienį pranešė, kad Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras (Adelis Džubeiras)praeitą mėnesį sakė įstatymų leidėjams Vašingtone, jog jo šalis būtų priversta parduoti iki 750 mlrd. dolerių vertės JAV iždo vertybinių popierių ir kitokių aktyvų, kad jų neįšaldytų Amerikos teismai.

Baltieji rūmai pirmadienį nurodė, kad B.Obama blokuotų tokį įstatymą.

„Mūsų susirūpinimas dėl šio įstatymo susijęs ne su jo poveikiu mūsų ryšiui su kuria nors konkrečia šalimi, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas). – Mums tiesiog kelia nerimą, kad jis gali sukelti reikšmingą riziką Jungtinėms Valstijoms, mūsų mokesčių mokėtojams, (ginkluotųjų pajėgų) nariams ir diplomatams, jeigu kitos šalys priimtų panašų įstatymą.“

„Iškyla pavojus visai suverenios valstybės teisinės neliečiamybės sampratai“, – pabrėžė jis, aiškindamas, kad tas principas „leidžia šalims spręsti savo nesutarimus diplomatija, o ne per teismus vienoje arba kitoje šalyje“.

B.Obama atvyks į Rijadą trečiadienį ir susitiks su karaliumi Salmanu bei kitais Saudo Arabijos pareigūnais. Kol kas neaišku, ar minėtas įstatymas, kurio projektas buvo užregistruotas pernai rugsėjį ir kuris yra palaikomas abiejų partijų senatorių, bus aptarinėjamas per tuos susitikimus.

Buvęs senatorius Bobas Grahamas (Bobas Grejemas), kuris buvo Kongreso tyrimo dėl Rugsėjo 11-osios atakų bendrapirmininkis, šeštadienį sakė televizijai CNN esantis „pasipiktinęs, bet nenustebintas“ Saudo Arabijos perspėjimų dėl galimo aktyvų pardavimo.

„Saudo arabai žino, ką jie padarė per Rugsėjo 11-ąją – ir jie žino, kad mes žinom, ką jie padarė, bent jau aukščiausiuose JAV vyriausybės sluoksniuose“, – B.Grahamas sakė CNN žurnalistui Michaelui Smerconishui (Maiklui Smerkonišui).

Vasarį Zacarias Moussaoui (Zakarijas Musavis), įvardytas kaip 20-asis pagrobėjas, sakė JAV įstatymų leidėjams, jog Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariai 10-ame dešimtmetyje aukojo milijonus dolerių „al Qaeda“ grupuotei.

Saudo Arabijos ambasada neigė Z.Moussaoui pareiškimus, bet jo kaltinimai atgaivino debatus, ar B.Obamos administracija turėtų paviešinti vis dar įslaptintą Kongreso ataskaitos apie Rugsėjo 11-osios atakas dalį, kurią sudaro 28 puslapiai.

Per minėtą interviu B.Obama nurodė, kad JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis) greitai baigs įslaptintos medžiagos peržiūrą ir pateiks atitinkamas rekomendacijas.

Manoma, kad ta dalis, kurios paviešinimo siekia B.Grahamas, atskleidžia kitų šalių vyriausybių vaidmenį organizuojant teroro atakas Niujorke ir Vašingtone.

Beveik 3 000 žmonių žuvo, kai teroristų užgrobti lėktuvai rėžėsi į du Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke ir Pentagono pastatą prie Vašingtono.

Ketvirtas užgrobtas lėktuvas sudužo Šanksvilio vietovėje Pensilvanijos valstijoje.