– Pradėkim ne nuo Los Andželo. Birželio 14 d. D. Trumpas švęs 79-ąjį gimtadienį ir ta proga šalyje rengia karinį paradą, kuriame dalyvaus keli tūkstančiai jūrų pėstininkų, nacionalinės gvardijos karių. Skamba kontroversiškai – ir dėl taupymo, ir dėl kitų aspektų. Kam D. Trumpui paradas? Tokie dalykai labiau siejami su diktatoriškų valstybių vadovų gimtadieniais.

– Paradas – valstybės garbės, galybės simbolis. Tai nėra tik jo gimtadienio paradas – kartu tai ir Amerikos kariuomenei skirtas paradas. Didesnį nerimą man kelia tą pačią dieną rengiamas kontrmitingas. Galime spėlioti, kad tokiu atsaku visuomenė bando pasakyti: „Prezidente Trumpai, tu nesi karalius, mes esam respublika.“ Visuomenė – penktoji valdžia Amerikoje ir ji tikrai stipri. Neramina, kad D. Trumpo paradas gali susikirsti su jį kritikuojančiais žmonėmis ir mitingai, kurių Kalifornijoje ir dabar daug, gali persikelti kitur.

– Mačiau visuomenės apklausas, kurios rodo, kad daugiau nei 50 proc. amerikiečių palaiko D. Trumpo spaudimo politiką prieš nelegalius migrantus ir griežtesnį elgesį su jais. Kaip iš tiesų reaguoja visuomenė?

– D. Trumpas jau rinkiminės kampanijos metu kovą su nelegalia migracija skelbė kaip vieną didžiausių savo prioritetų. Vadovėlinė tiesa, kad Amerikos prezidentai renkami ne dėl užsienio, o dėl vidaus politikos. Kiek matau gyvendamas Vašingtone, nelegalios migracijos klausimas tikrai turi pagrindą. Visų pirma tai susiję su nusikalstamumo padidėjimu. Įtampą žmonėms kelia ir pats faktas, kad į šalį nelegaliai įvažiavo daugybė žmonių, kurie būna ten neturėdami teisinio pagrindo. Todėl prezidento veiksmai sutinkami ganėtinai gerai. Kiti jo veiksmai, susiję su užsienio politika, su nuolaidžiavimu Vladimirui Putinui ir spaudimu Volodymyrui Zelenskiui, nesulaukia tiek palaikymo. Kitas dalykas – šiuo metu Trumpas yra pasiekęs tam tikrą savo veiksmų kulminaciją. Visuomenę gali piktinti jo muitų politika, akcijų rinkos šokinėjimas, tai prisidėjo prie infliacijos, jau dabar kai kurie produktai Amerikoje kainuoja žymiai daugiau, ekonomika lėtėja, o kur dar kova su universitetais, su teismais... Štai kodėl šeštadienio įvykiai kelia nerimą.

– Įtampa tvyro ore. Kiek pamenu, prieš rinkimus nelegalių migrantų skaičius šalyje svyravo tarp 13 mln. ir 16 mln. Dabar D. Trumpas pakvietė muitinės ir migracijos tarnybas juos areštuoti. Ar apskritai įmanoma išspręsti tokio masto problemą? Kaip Trumpas įsivaizduoja sprendimą? Ar tikrai norima problemą išspręsti, ar tik pademonstruoti, kad ji sprendžiama?

„Pilietinis karas“ – per drastiška, nekalbama apie tai, tačiau neramumai gali būti didesni nei lokaliniai. 

– Išties – keliolikos milijonų migrantų išsiuntimas reikalautų nemenkų investicijų į logistiką. Gali būti, kad Trumpas taip sprendžia kelis uždavinius. Kovodamas prieš nelegalią migraciją, jis parodo, kad yra kitoks nei demokratai – kitoks nei Obama ir Bidenas.

– Kaip baigsis konfliktas su valstijų vadovais? Trumpas siūlo areštuoti tuos, kurie jam nepaklus. Ar situacija gali prieiti iki tokio taško?

– Kalifornijos gubernatorius pareiškė, kad paduos D. Trumpą į teismą, o šis sako, kad areštuotas bus gubernatorius. Šaliai, kurioje dabar tiek daug įtampų, svaidymasis tokiais grasinimais nėra gerai. Tai parodo susipriešinimą šalies viduje. Aš pats ten gyvenu tik metus, bet kolegos pasakojo, kad šiuo metu pasidalijimas tarp demokratų ir respublikonų kaip niekad didelis – jei esi respublikonas, iki galo remsi Trumpą, jei demokratas – tau nepatiks absoliučiai viskas, ką jis daro.

– Ką dabartinė situacija JAV reiškia mums? Ar tai gali atsiliepti Ukrainos reikalams ir Amerikos užsienio politikai?

– Jei šalyje atsirastų daugiau židinių, kurie peraugtų į didesnius neramumus, D. Trumpo žvilgsnis nukryptų į šalies vidų. Tai yra normalu. Turbūt visi pamena judėjimą „Black Lives Matter“ – buvo neįsivaizduojama, kad JAV prezidentas galėtų tai ignoruoti, neskirti dėmesio savo retorikoje. Dabar Amerika, palyginti, ramiai juda per D. Trumpo periodą, bet viskas gali pavirsti į visai kitokią Ameriką. Iš to daugiausia laimėtų tokios šalys kaip Kinija, Rusija ar Iranas, kurios suinteresuotos, kad Amerikos dėmesys nukryptų į šalies vidų.

– Ar esama pilietinio karo prielaidų?

– „Pilietinis karas“ – per drastiška, nekalbama apie tai, tačiau neramumai gali būti didesni nei lokaliniai. Daugiau matysime po birželio 14-osios. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: