BALTARUSIJA ATSISAKĖ PAKVIESTI ESBO STEBĖTOJUS Į ŠIEMETINIUS PARLAMENTO RINKIMUS

Baltarusijos pareigūnai pirmadienį sakė nepakviesiantys stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti vasario 25-ąją vyksiančių šalies parlamento ir vietos valdžios rinkimų.

Tai dar vienas autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos, pastaraisiais metais siekiančio vis griežčiau kontroliuoti šalies politines institucijas, žingsnis ta pačia kryptimi.

Baltarusija „informavo ESBO apie savo ketinimą nekviesti stebėtojų ir pateikė savo argumentus“, sakė Minsko nuolatinis atstovas tarptautinėse organizacijose Vienoje Andrejus Dapkiunas.

Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nariai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Vasario 25-ąją planuojami parlamento rinkimai bus pirmieji nuo ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų, po kurių A. Lukašenka valdo šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys teigia, kad tie rinkimai, išprovokavę beprecedentę protestų bangą visoje šalyje, buvo suklastoti.

A. Lukašenkos vyriausybė tuomet į masines demonstracijas atsakė griežtu susidorojimu, sulaikė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Daugelis jų buvo brutaliai sumušti milicijos ar turėjo išvykti iš šalies.

Šiemetiniai rinkimai vyks tęsiantis represijoms, toliau kalinant apie 1,5 tūkst. politinių kalinių, įskaitant opozicinių partijų lyderius ir garsų žmogaus teisių gynėją, 2022-ųjų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Minskas taip pat „perregistravo“ 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje veikiančias politines partijas, palikdamas tik keturias iš jų – visas provyriausybines. Praėjusių metų pradžioje Baltarusijoje veikė 15 partijų.

A. Lukašenkos režimas padarė viską, kad valdžios pasikeitimas per rinkimus šalyje taptų neįmanomas.

Tad opozicijos politikų pavardžių tikriausiai nebus rinkimų biuleteniuose.

Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Iharis Karpenka sakė, kad rinkimai vyks „visiškai kontroliuojant valdžiai ir be destruktyvios įtakos“.

„Baltarusija rinkimus rengia visų pirma sau“, – sakė I. Karpenka ir pridūrė, kad valdžia pakvies stebėtojų iš Rusijos ir Centrinės Azijos šalių.

Nuo 1995 metų visus rinkimus ir referendumus Baltarusijoje ODIHR laikė neatitinkančiais organizacijos standartų, neskaidriais ir nesąžiningais. Tuo metu stebėtojai iš Rusijos ir Baltarusiją palaikančių šalių visus šiuos balsavimus vadino demokratiniais.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, po 2020 metų rinkimų pasitraukusi į Lietuvą, paragino baltarusius boikotuoti vasario rinkimus, kuriuos pavadino farsu be tarptautinio stebėjimo.

„A. Lukašenkos režimas padarė viską, kad valdžios pasikeitimas per rinkimus šalyje taptų neįmanomas“, – sakė ji.

Po parlamento ir vietos valdžios rinkimų bus suformuota naujos sudėties institucija – Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Jame bus 1,2 tūkst. delegatų, įskaitant pareigūnus, vietos tarybų, profesinių sąjungų narius, provyriausybinius aktyvistus. Susirinkimas veiks lygiagrečiai su parlamentu: 110 vietų žemaisiais ir 64 vietų aukštaisiais rūmais.

A. Lukašenkos įsteigtas Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas turi plačius įgaliojimus ir gali priimti sprendimus dėl politikos ir įstatymų projektų, siūlyti konstitucijos pataisas, skirti rinkimų komisijos narius ir teisėjus. Pagal įstatymą Baltarusijos prezidentas pasitraukęs iš šio posto automatiškai tampa Susirinkimo nariu.