„Gana liūdna, kad per pastarąsias šešias savaites NATO atsuko savo nugaras Amerikos žmonėms, nors būtent jie finansuoja jų gynybą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit).
Paklausta, ar D. Trumpas aptars galimą pasitraukimą iš NATO, K. Leavitt atsakė: „Prezidentas yra tai aptaręs ir manau, kad po poros valandų jis apie tai kalbės su generaliniu sekretoriumi Rutte.“
„Galbūt po to susitikimo apie tai išgirsite tiesiogiai iš prezidento“, – pridūrė ji.
NATO vadovo ir JAV prezidento susitikimas Vašingtone rengiamas netrukus po to, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų.
JAV prezidentas yra išreiškęs pyktį dėl Vakarų partnerių atsisakymo palaikyti jo karą su Iranu, sukrėsdamas 77 metus gyvuojantį transatlantinį aljansą.
Jis pavadino NATO partnerius „bailiais“ už tai, kad jie apribojo JAV pajėgų prieigą prie bazių jų teritorijose ir atsisakė vadovauti pastangoms atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
Tačiau NATO generalinis sekretorius giriasi, kad jam jau yra pavykę sugrąžinti D. Trumpą į savo pusę, ir sieks tai padaryti dar kartą.
Nuo tada, kai D. Trumpas praėjusiais metais grįžo į valdžią, NATO ne kartą susidūrė su krizėmis – ypač dėl jo grasinimo atimti didžiulę Arkties salą Grenlandiją iš kitos narės Danijos.
Be to, jis atėmė paramą iš Ukrainos, kovojančios su Rusijos invazija, grasino neginti sąjungininkų, jei jie neskirs daugiau lėšų gynybai, ir perspėjo, kad Vašingtonas gali išvesti karius iš Europos.
M. Rutte, pramintas „D. Trumpo užkalbėtoju“, buvo pagrindinis sąjungininkų pastangų nuraminti JAV lyderį, dažnai pasitelkiant meilikavimą, veikėjas, o dėl Irano jis stengėsi laviruoti, vadindamas JAV pastangas susilpninti Irano karinius pajėgumus tuo, kas nusipelno „aplodismentų“.
D. Trumpas palankiai įvertino M. Rutte pagyras, apibūdindamas generalinį sekretorių kaip „nuostabų vaikiną“ ir „puikų žmogų“, net ir kaltindamas kitas NATO šalis, kad jos „iš visų jėgų stengėsi nepadėti“ Artimuosiuose Rytuose.
M. Rutte vykstant į Vašingtoną, vienas NATO pareigūnas sakė, kad per derybas su D. Trumpu jis planuoja „aptarti dabartinę saugumo dinamiką, įskaitant Irano kontekstą, taip pat besitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą“.
Ir jis „sieks remtis praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo Hagoje“, kuriame sąjungininkai sutiko su D. Trumpo reikalavimu padidinti savo išlaidų gynybai tikslą, sėkme, sakė pareigūnas.
D. Trumpas jau seniai piktinasi NATO, 2017 metais pavadinęs ją „atgyvenusia“ organizacija ir svarstęs galimybę iš jos pasitraukti.
Tačiau šį kartą nerimą didina tai, kad prie D. Trumpo prisijungė tradiciniai NATO rėmėjai, įskaitant valstybės sekretorių M. Rubio, kuris praėjusią savaitę perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms „teks iš naujo išnagrinėti“ santykius atsižvelgiant į nesutarimus dėl Irano.
Jungtinės Valstijos ir Iranas antradienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų likus vos valandai iki D. Trumpo nustatyto termino, o Teheranas laikinai atidarys gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
Naujausi komentarai