Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad šios trys buvusios sovietinės respublikos, kurios visos yra ES ir NATO narės, Europos Komisijai nusiuntė laišką, kuriame prašo skirti pusę milijardo eurų kovai su tuo, ką jos laiko Rusijos grėsme.
„Baltijos valstybės veikia vieningai, greitai ir iniciatyviai. Kartu su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais kreipėmės į Europos Komisiją, prašydami papildomo ES finansavimo bendriems kovos su dronais pajėgumams“, – agentūrai AFP sakė gynybos ministras Robertas Kaunas.
„Gindami Baltijos valstybių sienas, mes taip pat giname Europos Sąjungos rytinę sieną ir tiesiogiai prisidedame prie mūsų piliečių bei visos Europos saugumo“, – pridūrė R. Kaunas.
Lietuvos ministras nepatvirtino pusės milijardo eurų sumos, kurią savo pranešime nurodė Suomijos laikraštis „Iltalehti“.
Šis suomių leidinys kiek anksčiau pranešė, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pirmadienį nusiuntė laišką Briuseliui, kuriame prašo Europos Komisijos (EK) skubiai skirti 500 mln. eurų jų gynybos nuo dronų pajėgumams stiprinti.
Šį laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos gynybos ministras.
Pasak leidinio, šalys prašo EK skubios papildomos paramos savo gynybai, nes pastaraisiais mėnesiais išaugo Rusijos keliama grėsmė.
Remiantis „Iltalehti“ šaltiniais, laišką jau gavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Valstybės tikisi, kad ES papildomą finansavimą regiono gynybai nuo dronų galės skirti dar 2026 metais. Leidinio šaltinių teigimu, gynybos nuo dronų stiprinimas yra neatidėliotinas klausimas, nes manoma, kad Rusija gali norėti išbandyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dronų atakomis prieš Aljanso rytinį flangą.
(be temos)
(be temos)