Laboratorijoje galima sukurti veisles daug greičiau, nei augalai šiaip vystosi gamtoje.
„Paspartiname evoliuciją – per vienus metus, užuot laukę tūkstančius metų. Žinome genus, kurie lemia bananų rudavimą. Tuos genus keitėme – dabar mūsų neruduojantys bananai, net ir supjaustyti, liks švieži ir geltoni daug ilgiau“, – šnekėjo biologė Cristina Pignocchi.
Tokie bananai, nulupti, neruduos ir atrodys švieži 12 valandų.
„Genetinė modifikacija yra procesas, kurio metu imate geną iš kito organizmo, kitos rūšies, ir įtraukiate jį į augalo, su kuriuo dirbate, genomą. Mes to nedarome. Mes tik keičiame DNR sekas bananuose, kurios jau yra ten“, – kalbėjo „Tropic Bioscience“ atstovas Jack Peart.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Londono turguje pirkėjų nuomonės skiriasi.
„Nemanau, kad reikėtų jaukti, kas gamtoje“, – teigė pašnekovė.
„Priešingu atveju jie gyvenimą baigs šaldiklyje ir gyvens ten amžinai“, – aiškino pašnekovas.
Britai juokauja – net patižę bananai nieko blogo, ypač tokie tinka bananų duonai kepti, juk nebūtina iškart šveisti į šiukšlių dėžę.
(be temos)