Laiške Europos Komisijos (EK) vadovei Ursulai von der Leyen, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP, B. De Weveris griežtai pasisakė prieš šią iniciatyvą ir paragino Briuselį nesileisti „į nežinomus teisinius ir finansinius vandenis“.
ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.
Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.
B. De Veveris ne kartą tvirtino, kad dėl tokių planų jo šaliai gali grėsti skaudžios teisinės ir finansinės Maskvos atsakomosios priemonės, ir paragino kitas ES šalis pateikti tvirtas garantijas, kad jos pasidalys riziką.
„Niekada neįpareigosiu Belgijos pačiai prisiimti riziką ir pavojų“, – rašė jis keturių puslapių laiške.
Jis teigė, kad gruodžio 18 dieną vyksiančiame ES lyderių susitikime pritars šiai schemai tik tuo atveju, jei „sprendimo priėmimo metu valstybės narės pateiks ir pasirašys įpareigojamas garantijas“.
B. De Weverio laiškas paskelbtas U. von der Leyen pažadėjus netrukus pateikti teisinius tekstus, kuriuose būtų išdėstyta tiksli siūlomos schemos struktūra.
ES pareigūnai tvirtino, kad sėkmingo teisinio ginčo rizika Belgijai yra maža, bet B. De Weveris tai paneigė.
„Leiskite man panaudoti lėktuvo katastrofos analogiją: orlaiviai yra saugiausia transporto priemonė ir avarijos tikimybė yra maža, tačiau avarijos atveju pasekmės yra pražūtingos“, – teigė jis.
Raginimai ES pasinaudoti Rusijos turtu sustiprėjo, praėjusią savaitę paskelbus JAV planą dėl karo Ukrainoje nutraukimo, kuriame buvo siūloma panaikinti turto įšaldymą.
Šalininkai teigia, kad jei blokas dabar nesiims veiksmų, kad panaudotų šious pinigus, jis rizikuoja prarasti jų kontrolę pagal potencialų JAV remiamą taikos susitarimą.
Siūloma ES reparacijų paskola būtų grąžinta tik tada, kai Rusija atlygins Ukrainai už žalą.
Belgijai prieštaraujant šiai paskolai, U. von der Leyen išdėstė kitas galimybes tęsti Kyjivo finansavimą, įskaitant bendrą ES valstybių skolinimąsi.
EK perspėjo, kad tai valstybėms narėms, kurių dauguma turi ribotus nacionalinius biudžetus, kainuotų brangiau.
