Ginčas dėl to, ar Berlynas turėtų pagerbti velionį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą (Ronaldą Reiganą), kuris 1987 metais paragino Sovietų Sąjungą nugriauti Berlyno sieną, vėl padalino Vokietijos sostinę į dvi dalis.

Vokietijos gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas ir kiti konservatorių lyderiai kritikuoja Berlyno centro dešiniųjų valdžią už atsisakymą vasarį paminėti R.Reagano 100-ąsias gimimo metines.

"Labai pageidautina pavadinti gatvę šio Berlyno garbės piliečio vardu", - interviu laikraščiui "Bild" trečiadienį sakė K.T.Guttenbergas, palaikydamas Berlyno savivaldybės socialdemokratais (SPD) pasipiktinusius krikščionis demokratus.

Valdžią Berlyne turi SPD ir Kairiųjų partija, kurios šaknys siekia komunistinę Rytų Vokietiją valdžiusios komunistinės Vokietijos socialistinės vienybės partiją (SED), pastačiusią Berlyno sieną 1961 metais.

Likus dvejiems metams iki Berlyno sienos griuvimo- 1987 metais - R.Reaganas prie Brandenburgo vartų pasakė kalbą ir viešai kreipėsi į tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, prašydamas: "Pone Gorbačiovai, nugriaukite šią sieną".

R.Reaganas iki šiol gana prieštaringai vertinamas Berlyne, kurio didesnė gyventojų dalis savo simpatijas atiduota kairiesiems. Mieste kol kas nėra jokio paminklo R.Reaganui.

Tuo tarpu JAV prezidento Johno F.Kennedy asmenybė berlyniečių labiau mėgstama - čia yra jo vardo aikštė, mokykla, muziejus. J.F. Kennedy Berlyne lankėsi 1963 metais, kai pasakė savo garsiąją "Esu berlynietis" ("Ich bin ein Berliner") kalbą.