ES vadovams nepavyko susitarti dėl biudžeto, G. Nausėda sprendimo tikisi per mėnesį | kl.lt

ES VADOVAMS NEPAVYKO SUSITARTI DĖL BIUDŽETO, G. NAUSĖDA SPRENDIMO TIKISI PER MĖNESĮ

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų.

Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio (Šarlio Mišelio) pateiktą pasiūlymą.

Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

„Manau, kad rasti sutarimą, konsensusą galima turbūt per artimiausią mėnesį, skeptiškai vertinant – per du mėnesius“, – žurnalistams Briuselyje penktadienio vakarą sakė prezidentas.

Derybos Briuselyje truko kiek daugiau nei parą. Jos įstrigo, keturioms Vakarų Europos šalims – Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai –  pareikalavus sumažinti biudžetą 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu. 

Su tuo nesutiko skurdesnės Europos šalys, nerimaujančios dėl drastiško paramos mažėjimo. 

Po intensyvių konsultacijų Ch. Michelis penktadienio vakarą pateikė naują projektą, kuriuo išlaidos būtų mažinamos 10 mlrd. eurų, tačiau toks kompromisas nesulaukė paramos – per vos pusvalandį trukusią plenarinę sesiją šalys nusprendė jį atmesti.

Gitanas Nausėda/"Sputnik" nuotr.

Pasak G. Nausėdos, derybos parodė, kad skirtumai tarp šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir valstybių, kurios siekia išsaugoti dalį paramos, išlieka per dideli.

„Esame dar truputį per toli vienas nuo kito, todėl sutarėme kol kas išsiskirti keletui savaičių, per šį laiką specialistai įvertins pasiūlymų esmę“, – sakė prezidentas.

Prezidentas pažymėjo, kad pokalbis su „taupiojo ketverto“ atstovais buvo konstruktyvus ir diskusijai baigiantis jis pajutęs, jog „norima ieškoti suartėjimo taškų“, tačiau baigėsi susitikimui numatytas laikas.

„Aš manau, kad ir jiems dar reikia laiko pamąstyti, įsisąmoninti reikalavimus, kuriuos kelia 17 „sanglaudos valstybių“, jei šį klubą galima taip pavadinti, ir aš manau, kad tos dvi-trys savaitės time-outo (angl. – petraukos), kurį mes paėmėm, bus labai naudingos abiems grupėms“, – teigė Lietuvos vadovas.

Charlesas Michelis/Reuters nuotr.

Derybų maratonas

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį ir dieną tęsė konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir mažesnėse šalių grupėse.

Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku.

Penktadienio dieną jis dalyvavo atskirame vadinamajame „sanglaudos draugų“ susitikime, kur susibūrė šalys, siekiančios išvengti drastiško paramos mažėjimo skurdesniems regionams.

Po šio susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ G. Nausėda parašė, kad susibūrimu siekta „priminti, jog regioninė politika yra ES solidarumo ramstis“.

Pirmoje dienos pusėje vadovai ir daugelis diplomatų prognozavo, kad susitarimo rasti nepavyks, bet vėliau užkulisinės derybos suintensyvėjo, o galimą kompromisą „taupusis ketvertas“ atskirai aptarti pakvietė ir Baltijos šalių vadovus.

„Ryte atrodė, kad šansų beveik nėra, bet dabar kažkokia viltis sužibo“, – BNS tuomet sakė apie derybų eigą informuoti šaltiniai.

Su žurnalistais Briuselyje G. Nausėda penktadienį kol kas nebendravo.

Estijos premjeras Juris Ratas žurnalistams sakė, kad siekiant kompromiso „visos šalys turi žengti žingsnį ar du atgal“, bet teigė, kad pozicijos kol kas smarkiai skiriasi.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis sakė, kad svarbiausias klausimas – ar naujas biudžetas dera su Europos deklaruojamomis ambicijomis.

„Klausimas ne apie tai, kaip įtikinti vieną ar kitą šalių grupę. Svarbiausias klausimas – sutarti, ar mes norime ambicingos Europos politikos, ar ne“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti deklaruoto reikalavimo mažinti biudžetą iki 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Derybos prasidėjo su 1,074 proc. pasiūlymu. Diplomatinių šaltinių teigimu, naujausiame projekte šis rodiklis siekia 1,069-1,07 proc. BNP.

Sanglauda ir žemės ūkis

Derybose dėl biudžeto kaskart išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.

Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Prieš derybas susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

 

 

 

 

 

 

GALERIJA

  • ES vadovams nepavyko susitarti dėl biudžeto, G. Nausėda sprendimo tikisi per mėnesį
Scanpix nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Viltis

Mažiaus gaus lėšų, mažiau liks pinigų betoninėms aikštėms su kalneliais įrengti ir nereikės iškirsti medžių miestuose. Klimatas keičiasi, vasaros karštos, o mieste saulė kepina, jokio medelio, jokios atgaivos.

Anonimas

BUTINA praskolinti ES biudzeta kad is jo tik skudurai liktu. Vokit ES pinigus kiek tiktai galima. Jeigu ne mes pavogsim tai pavogs Graikija, Ispanija, Italija , o daugiausia Vokietija. Negi nematot, IDIOTAI, kad kiekvienas ziuri savo naudos.

nesitikek

stebuklo nes jav deda skersa ant visu su savo problem o zydelis greiciau atims negu duos o emigrantams neleisti laisvai ivaziuot be kontroles isskyrus tautiecius ir sudaryti salygas pirmiausia o tuos kurie negali irodyt turto kilmes nacionalizuot ir kelt baudziamas bylas paskiriant vadovu NVenskiene kuri siandien persekiojama tos pacios mafijos kuri per 30m isitvirtinusi visuose valdlygiuose iki A .........PAMASTYK ir kazka daryk?,,,,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS