„Consumentenbond“ savo pretenziją grindė tyrimais, kurie, jos teigimu, parodė, kad BMW automobiliuose buvo įdiegta programinė įranga, kuri bandymų metu sumažindavo išmetamo azoto kiekį.

„Tačiau įprastomis važiavimo sąlygomis šių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis yra toks didelis, kad darosi neramu“, – teigė asociacija, ieškinį pateikusi kartu su grupe „Car Claim“.

„BMW begėdiškai suklaidino tiek tikrinimo institucijas, tiek vartotojus“, – pranešime teigė grupės „Consumentenbond“ vadovė Sandra Molenaar.

„Bendrovė privalo prisiimti už tai atsakomybę. Norime, kad BMW atlygintų žalą vartotojams, kuriuos ji suklaidino“, – pridūrė S. Molenaar.

Byla yra susijusi su visais BMW ir „MINI“ dyzeliniais automobiliais, Nyderlandų rinkoje parduotais nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su bendrovės BMW atstovu, jis paaiškino, kad gamintoja apie ieškinį sužinojo iš žiniasklaidos, tačiau „tokio ieškinio dar nebuvo gauta“.

„Todėl mes nežinome konkrečių kaltinimų, kuriuos... „Car Claim“ išdėstė savo ieškinyje“, – naujienų agentūrai AFP pasakė atstovas spaudai Andrew Masonas.

„Car Claim“ paragino BMW atšaukti visas ieškinyje nurodytas mašinas ir jas pertvarkyti, taip pat sumokėti kompensaciją esamiems ir buvusiems šių mašinų vairuotojams.

„Nors pradėjome teisminį procesą, toliau raginame BMW dalyvauti diskusijose, kad kartu pasiektume teisingą sprendimą“, – grupės „Consumentenbond“ paskelbtame pareiškime teigė organizacijos „Car Claim“ pirmininkas Guido van Woerkomas.

Šis potencialus ieškinys – tai dar vienas skyrius ilgai trunkančiame emisijų skandale, vadinamame „dyzelgeitu“, dėl kurio nukentėjo keletas pasaulyje žinomų automobilių gamintojų.

Jis prasidėjo 2015 m. rugsėjį, kai Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ prisipažino milijonuose automobilių įdiegusi programinę įrangą, kurią naudojant priežiūros institucijų atliekamų bandymų metu variklių išmetamų teršalų kiekis tapdavo mažesnis nei realiomis važiavimo sąlygomis.

Dėl to per pasaulio automobilių pramonę nusirito skandalų banga, apėmusi ir keletą kitų didžiausių automobilių gamintojų ir tapusi teisinių veiksmų tokiose šalyse kaip Prancūzija, Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos priežastimi.

2019 m. vasarį Vokietijos prokurorai bendrovei BMW skyrė 8,5 mln. eurų baudą už tai, kad jos gaminamų dyzelinių automobilių išmetamų teršalų kiekis viršijo leistinas normas.

Tačiau prokurorai teigė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl klaidos, o ne dėl tyčinio sukčiavimo.