Toks sprendimas priimtas po to, kai apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė ir draudimas šešerius metus kandidatuoti ar eiti valstybines pareigas.

Centrinė rinkimų komisija pareiškė, kad M. Dodikas turi teisę apskųsti sprendimą, o pirmalaikiai prezidento rinkimai bus surengti praėjus 90 dienų po jo priėmimo. Ankstesni Bosnijos serbų prezidento rinkimai vyko 2022 metais.

Iš M. Dodiko buvo atimtas Bosnijos serbų prezidento mandatas, nes jis buvo nuteistas teismo sprendimu.

Bosnijos ir Hercegovinos apeliacinis teismas penktadienį patvirtino ankstesnį teismo nuosprendį, pagal kurį prorusiškam Bosnijos serbų lyderiui skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė ir draudimas šešerius metus užsiimti politika dėl separatistinių veiksmų.

M. Dodikas atmetė teismo sprendimą ir pridūrė, kad eis Bosnijos serbų prezidento pareigas tol, kol turės Bosnijos serbų parlamento paramą. Jis taip pat sulaukė Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano palaikymo.

Bosnijos serbų vyriausybė pareiškė, kad nepripažįsta teismo sprendimo, nes jis yra „nekonstitucinis ir politiškai motyvuotas“.

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad „sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas“.

M. Dodikas siekia, kad serbų valdoma autonominė Bosnijos sritis prisijungtų prie Serbijos, dėl ko buvusi JAV administracija jam ir jo sąjungininkams taikė sankcijas. M. Dodikas taip pat buvo kaltinamas korupcija ir prorusiška politika.

M. Dodiko separatistiniai veiksmai sukėlė baimę Bosnijoje, kur 1992–1995 metais vyko karas, kai šalies serbai kovojo prieš nepriklausomybės siekiančią Jugoslaviją ir įkūrė darinį, kurį norėjo prijungti prie Serbijos. Per šį karą žuvo apie 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.

JAV remiamais Deitono taikos susitarimais buvo užbaigtas karas, po kurio buvo sukurti du autonominiai regionai – Bosnijos ir Hercegovinos Federacija ir Serbų Respublika. Pastaroji gavo didelę autonomiją, tačiau išliko bendrų Bosnijos centrinių institucijų, įskaitant kariuomenę, teismus ir mokesčių sistemą. Bosnijai ir Hercegovinai vadovauja Prezidiumas, kuris sudarytas iš trijų narių – bosnio, kroato ir serbo.

M. Dodikas ne kartą pasipriešino Bosnijos taikos susitarimo įgyvendinimą prižiūrinčiam tarptautiniam pasiuntiniui Christianui Schmidtui ir paskelbė jo sprendimus neteisėtais Serbų Respublikoje. Deitono taikos susitarimuose numatyta, kad vyriausiasis įgaliotinis gali priimti sprendimus ir keisti šalies įstatymus.