Škotijos Edinburgo teismo prisiekusiuosius šokiravo sukapotos moters nuotraukos. Kūno dalis, sudėtas į prekybos centro plastikinius prekių maišus, praėjusį pavasarį rado paplūdimyje žaidę vaikai. Kraupus dviejų lietuvių susidorojimas su tautiete sukrėtė Didžiąją Britaniją. Britai piktinasi, kodėl už žmogžudystę anksčiau teistas ir pavojų visuomenei keliantis lietuvis buvo įleistas į jų šalį.

Iki gyvos galvos

Edinburgo teismas praėjusią savaitę pripažino, kad 41 metų Vitas Plytnikas žiauriai susidorojimo su tautiete Jolanda Blėdaite. Vyriškis atkakliai neigė kankinęs ir nužudęs moterį. V.Plytnikas teismą bandė įtikinti, kad tuo metu, kai įvyko nusikaltimas, jis buvo kitur, o kaltę vertė Aleksandrui Skirdai, gyvenusiam viename bute su nužudyta moterimi.

20-metis A.Skirda prisipažino praėjusių metų kovo 29 d. prisidėjęs įvykdant kraupų nusikaltimą ir sutiko liudyti prieš V.Plytniką. Vyras neslėpė, kad pasinaudojęs nužudytosios banko kortele iš bankomatų išsiėmė 1400 svarų sterlingų (dabartiniu kursu 5,4 tūkst. litų). Iš Alytaus kilusi 35 metų moteris kaupė pinigus nuosavam namui ir tėvui Šarūnui, kuriam gydytojai nustatė paskutinę vėžio stadiją, gydyti. Jis mirė praėjusių metų pabaigoje po to, kai J.Blėdaitės palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir palaidoti gimtojoje žemėje.

A.Skirdai ir V.Plytnikui Edinburgo teismas tikriausiai skirs griežčiausią bausmę – kalėti iki gyvos galvos.

Sukapotą kūną išmetė į jūrą

Teismui pavyko detaliai atkurti kruvino susidorojimo istoriją. Du vyrai įkalino J.Blėdaitę jos bute Brichine, auką surišo, lipnia juosta užklijavo burną bei nosį ir ėmė kankinti, siekdami išpešti banko kortelės asmens atpažinties numerį (PIN).

"Mes jai pasakėme, kad jei duos blogą PIN kodą, mes ją nužudysim, – teismui pasakojo A.Skirda. – Ji pasakė mums numerį. Vitas išėjo iš buto su kortelėmis. Aš rūkiau cigaretę ir jo laukiau. Jolanta buvo ant grindų. Vitas grįžo ir pasakė, kad ji davė blogą numerį. Mes vėl klausėme jos numerio jai grasindami. Vitas jai sudavė."

Kankintojai ne tik mušė moterį, bet ir badė peiliu. Pagaliau pasiekę savo, jie uždusino moterį pagalve, sukapojo jos kūną ir išmetė jį į jūrą.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip du vyrai neša lagaminą su moters kūnu pajūryje esančio Arbrouto miesto gatvėmis, o paskui įlipa į autobusą su dviem maišais, kuriuose buvo J.Blėdaitės galva ir rankos.

2007 m. balandžio 1-ąją dvi Arbrouto paplūdimyje žaidusios mažametės mergaitės parbėgo namo klykdamos iš siaubo. Motina iškvietė policiją, ir pareigūnai, nuvykę į paplūdimį, rado du plastikinius maišus su moters palaikais. Torsas aptiktas vandenyje, įdėtas į lagaminą.

Stebino šypsena ir mandagumu

Teisme liudijęs 58 metų Philipas Brownas dirba vadybininku įdarbinimo agentūroje, kuri imigrantams iš Lietuvos ir kitų šalių siūlo darbą žemės ūkio srityje. Jis susipažino su J.Blėdaite prieš ketverius metus ir įdarbino moterį gėlių ūkyje Kornvalyje.

"Iš pradžių ji labai prastai kalbėjo angliškai, mokėsi savarankiškai", – teismui pasakojo Ph.Brownas. Pasak jo, darbininkai imigrantai dažnai būna nepareigingi, gali neateiti į darbą neįspėję, bet J.Blėdaitė buvo patikima darbuotoja. Tiesa, Ph.Brownas pridūrė, kad ji buvo uždaro būdo.

Po kurio laiko J.Blėdaitė su kitais darbininkais nuvyko dirbti į Škotiją. Iš pradžių moteris gyveno namelyje su ratais, vėliau su A.Skirda ir keliais lenkais išsinuomojo butą Brichine.

"Ji buvo kukli ir labai mandagi moteris. Rytą kiekvienam nusišypsodavo, pasisveikindavo, – prisiminė Robertas Lumgairas, įdarbinęs J.Blėdaitę savo bulvių ūkyje. – Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad ji įsivels į tokią istoriją. Dažnai prisimenu ją grįžtančią į kambarį paskaityti knygos. Iki šiol kas rytą pasižiūriu į tą vietą, kur ji stovėdavo, švelniai šypsodamasi."

Perkūnas iš giedro dangaus

Praėjusių metų kovo 31 d., pirmadienį, J.Blėdaitė nepasirodė darbe. "Neateiti į darbą neįspėjus jai nebuvo būdinga, – prisiminė Ph.Brownas. – Paklausiau A.Skirdos, jis pasakė, kad ši susitiko su kažkokiais lenkais ir su jais išvyko, netgi pasiėmė visus drabužius. Visą dieną bandžiau jai prisiskambinti, bet telefonas buvo išjungtas."

Kitą dieną A.Skirda neatėjo į darbą, pranešęs, kad namie jam reikia pataisyti elektros skaitiklį. Trečiadienį, kai pasirodė darbe, visi jau kalbėjo apie kraupų radinį Arbrouto paplūdimyje. A.Skirda elgėsi įprastai, neatrodė nei linksmas, nei nuliūdęs, pasakojo Ph.Brownas.

Dėl kraupios žmogžudystės Škotijoje buvo pradėtas didelio masto tyrimas, jį atliko daugybė pareigūnų. Teisėsauga netruko susekti žudikus ir pasodinti juos už grotų.

Susirūpino dėl teisėsaugos spragų

Kraupi lietuvės nužudymo istorija pašiurpino visą Škotiją ir privertė gyventojus susirūpinti dėl savo saugumo. Jie piktinasi, kad valdžia leido už žmogžudystę jau teistam lietuviui atvažiuoti į jų šalį.

Didžiosios Britanijos teisėsauga nežinojo, kad V.Plytnikas 2001 m. Vokietijoje buvo nuteistas kalėti septynerius su puse metų už muštynes, kurios baigėsi žmogaus mirtimi. 2005 m. jis buvo deportuotas į Lietuvą, o po kelerių metų išvyko į Jungtinę Karalystę. Šioje šalyje vyras pakliuvo į teisėsaugos akiratį dėl smulkių vagysčių, o Brichino darbininkų imigrantų bendruomenėje įgijo bauginamą reputaciją.

Škotijos policija teigė neturinti galimybių suskaičiuoti, kiek anksčiau teistų imigrantų gyvena ir dirba šiame regione. Didžiosios Britanijos konservatorių partija ketina kreiptis į Teisingumo ministeriją ir taisyti padėtį.

Konservatorių atstovas Billas Aitkenas tikino, kad ES valstybės turi aktyviau keistis informacija ir glaudžiau bendradarbiauti teisės srityje. "Jeigu valdžia būtų žinojusi apie jo (V.Plytniko – red. past.) praeitį ir neleidusi jam įvažiuoti į šalį, J.Blėdaitės gyvybė būtų išsaugota", – sakė jis.

Specialisto komentaras

Edmundas Jankūnas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas

– Didžiojoje Britanijoje svarstoma galimybė neįsileisti asmenų, anksčiau teistų už sunkius nusikaltimus. Ar ES teisės aktai tai leidžia?

– Šengeno teisynas leidžia sudaryti valstybėje nepageidaujamų asmenų sąrašą, bet jeigu asmuo yra ES pilietis, to padaryti neįmanoma. Jeigu asmuo nėra ieškomas ir jo atžvilgiu nėra vykdomas tyrimas, jo judėjimo laisvė negali būti ribojama.

– Ar Lietuva ir Didžioji Britanija keičiasi informacija apie asmenis, teistus už sunkius nusikaltimus?

– Informaciją apie teistumus tvarko Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas. Jie turi duomenų bazę, prieinamą kiekvienam Lietuvos piliečiui, Lietuvos ir užsienio institucijoms. Jeigu Didžiąją Britaniją domina konkretūs asmenys, ji gali kreiptis ir gauti informacijos.

Aktyviai bendradarbiaujame ir keičiamės informacija vykdydami konkrečius tyrimus. Bet žmogus, kuris kadaise buvo nuteistas ir atliko bausmę, – tai visai kitas klausimas. Nebent juo vėl susidomėjo viena ar kita pusė.