Britai siūlo branduolinį skėtį kai kurioms sąjungininkėms, įskaitant ir Lietuvą (Papildyta)

Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF) yra Jungtinės Karalystės vadovaujama karinė partnerystė, kuriai be Suomijos taip pat priklauso Nyderlandai bei Šiaurės ir Baltijos šalys, tarp jų – Lietuva.

Branduolinis skėtis – branduolinį ginklą turinčios valstybės saugumo garantija branduolinio ginklo neturinčiai sąjungininkei.

Toks pasiūlymas buvo patvirtintas pirmadienį Suomijoje viešint Jungtinės Karalystės pirmajam jūrų lordui ir Karališkojo laivyno štabo viršininkui generolui serui Gwynui Jenkinsui, kuris susitiko su Suomijos parlamento Gynybos komiteto pirmininku Heikki Autto.

Portalo „Yle“ žiniomis, JEF priklausančios Šiaurės ir Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė bei Nyderlandai susitarimą pasirašys lapkritį Osle vyksiančiame susitikime.

„Jų karinių jūrų pajėgų vadas pabrėžė tvirtą Didžiosios Britanijos įsipareigojimą bendradarbiauti JEF, o tai atvėrė ir šias naujas galimybes“, – pirmadienį Suomijos naujienų agentūrai STT sakė H. Autto.

Susitarimas reikštų atskirą branduolinį skėtį, nepriklausantį NATO išplėstinio atgrasymo strategijai, pagal kurią JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikia apsaugą visoms branduolinio ginklo neturinčioms Aljanso narėms.

„Suomiją dengia branduolinis skėtis. Jį garantuoja mūsų povandeniniai laivai, kurie šiuo metu patruliuoja Atlante“, – interviu dienraščiui „Iltalehti“ sakė G. Jenkinsas.

„Iltalehti“ taip pat atkreipė dėmesį į planuojamo JEF susitarimo reikšmę Suomijos gynybai, nes norint juo pasinaudoti nereikės aktyvuoti NATO 5-ojo straipsnio, kuriame nustatyta, kad vienos narės užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.

Anksčiau šį mėnesį Suomija prisijungė prie Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo iniciatyvos, tačiau šis susitarimas atskiro branduolinio skėčio nenumato.

Suomijos Gynybos ministerija antradienio rytą pranešė, kad gynybos ministras Antti Häkkänenas spalio 1–2 dienomis Reikjavike dalyvaus susitikime su kolegomis iš kitų JEF šalių.

„Mūsų laukia labai svarbus susitikimas. JEF yra Suomijai labai svarbus daugiašalio bendradarbiavimo gynybos srityje formatas, o dabartinė saugumo padėtis dar labiau išryškina jo vaidmenį“, – sakė A. Häkkänenas.

NSGK nariai: keli branduoliniai skėčiai vienas kitam neprieštarautų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas ir Tomas Martinaitis sako, kad tokia iniciatyva galėtų sustiprinti regiono saugumą ir atgrasymą.

L. Kasčiūnas britų pasiūlymą vertina teigiamai ir sako, kad jis galėtų suteikti naują impulsą JEF formatui, jungiančiam Šiaurės ir Baltijos šalis bei Nyderlandus.

„Aš labai teigiamai vertinu. Iš tikrųjų džiugu, kad jie pasiūlė tai daryti JEF formatu. Jis buvo inicijuotas prieš kelerius metus. Tai formatas, kuris tikrai turėjo labai daug pradinės dinamikos ir perspektyvų“, – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas.

Anot jo, JEF išsiskiria lankstumu, nes jo veikimui nebūtina visų narių pozicija.

„Tai labai lankstus formatas pagal logiką, kad nereikia visų pritarimo: užtenka vieno, kuris gali veikti, norinčių ir galinčių koalicijoje. Toks mechanizmas yra labai geras“, – teigė L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas / J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Politiko teigimu, pastaraisiais metais JEF vaidmuo įvairiose krizinėse situacijose nebuvo iki galo atsiskleidęs, todėl britų pasiūlymas galėtų suteikti šiam formatui naują impulsą.

„Bet jis gali suveikti kaip kažkoks stabilizuojantis saugumo garantijas teikiantis veiksnys. Todėl manau, kad tai bus naujas impulsas šitam JEF formatui“, – sakė konservatorius.

T. Martinaitis taip pat teigiamai vertina britų pasiūlymą ir mano, kad papildomos atgrasymo priemonės galėtų sustiprinti regiono saugumą.

„Šiai dienai niekas atviro konflikto su Rusija vis dėlto nenori ir rengiasi tokioms įvykių eigoms. Negalima to ignoruoti, todėl turbūt čia reikia ieškoti sprendimų, kaip vis dėlto labiau užtikrinti viso mūsų regiono saugumą“, – Eltai sakė socialdemokratas.

Jo teigimu, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti branduolinio skėčio išplėtimas į Baltijos ir Šiaurės šalis.

„Vienas iš būdų yra branduolinio skėčio išplėtimas į mūsų teritorijas. (...) Šiaip šis pasiūlymas yra sveikintinas. Viskas, kas reiškia didesnį mūsų saugumą, yra sveikintina“, – pažymėjo T. Martinaitis.

Tomas Martinaitis / A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį į Prancūzijos branduolinio atgrasymo iniciatyvą, prie kurios anksčiau šį mėnesį prisijungė Suomija. Jo vertinimu, britų pasiūlymas galėtų ją papildyti.

„Vis dėlto Prancūzijos pajėgos ir tas sprendimas nėra iki galo aiškūs, konkrečiai kalbant apie tai, kaip jis galėtų būti įgyvendintas. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė šioje vietoje dažniau būdavo konstruktyvesnė, kai kalbame apie saugumo garantijas, atgrasymą ir didesnį užtikrinimą“, – sakė T. Martinaitis.

Pasiūlymą vertina kaip papildomą regiono atgrasymo priemonę

L. Kasčiūnas nemato problemos, kad Lietuvai ir kitoms regiono šalims galėtų būti taikomos kelios skirtingos branduolinio atgrasymo schemos.

„Tikrai nematau jokių problemų dėl to, kad būtų dvi ar trys branduolinio skėčio konfigūracijos. Galiausiai viskas vis tiek eitų į bendrą sistemą. Tai ją papildytų, o ne prieštarautų viena kitai“, – kalbėjo jis.

Pasak konservatoriaus, skirtingi atgrasymo mechanizmai suteiktų daugiau galimybių reaguoti į skirtingas saugumo situacijas.

„Labai svarbu turėti kuo daugiau opcijų ir galimybių. Jeigu kažkur kažkas nesuveiktų, tada galėtum imtis kito veiksmo, kitoje vietoje ieškoti saugumo ar saugumo garantijų“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

T. Martinaitis taip pat nemano, kad skirtingi branduoliniai skėčiai vienas kitam prieštarautų.

„Kuo didesnis gynybos užtikrinimas, didesnis atgrasymas ir daugiau saugumo veiksnių, tuo geriau. Jie vienas kitam iš principo neprieštarauja. Tai yra NATO valstybių papildoma šalies iniciatyva, kaip sakant, didinti apgynimą ir bendrą saugumą“, – sakė jis.

L. Kasčiūnas pabrėžia, kad prieš vertinant konkrečią britų iniciatyvos įgyvendinimo schemą dar reikėtų išsiaiškinti Jungtinės Karalystės sprendimų priėmimo dėl branduolinio ginklo panaudojimo mechanizmą.

„Reikės žiūrėti detales, nagrinėti britų sprendimų priėmimo mechanizmą ir palyginti jį su prancūziškuoju“, – teigė jis.

Pasak politiko, Lietuvai taip pat svarbu užbaigti pradėtus Konstitucijos pakeitimus, kuriais būtų panaikintas šiuo metu galiojantis draudimas šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.

„Esminė sąlyga visose šitose kalbose yra ta, kad mes turime užbaigti pradėtą namų darbą“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.