Už „Brexit“ atsakingas ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) pristatė įstatymo projektą parlamentarams, kurie pradėjo savo pirmąsias diskusijas dėl įgaliojimo vyriausybei aktyvuoti ES Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti dvejų metų derybas dėl pasitraukimo iš Bendrijos.

Nors žemuosiuose Bendruomenių Rūmuose įstatymas turėtų būti nesunkiai priimtas, jis gali strigti Lordų Rūmuose, kuriuose T.May konservatorių partija neturi daugumos palaikymo.

Iš pradžių vyriausybė bandė apeiti parlamentą, tvirtindama, kad jai nereikia atskiro įgaliojimo aktyvuoti 50-ąjį straipsnį, tačiau praėjusią savaitę Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vyriausybė privalo tam gauti parlamento pritarimą.

Nors dauguma abiejų parlamento rūmų narių pasisakė prieš „Brexit“, T.May paragino įstatymų leidėjus gerbti birželio mėnesio referendumo rezultatą – 52 proc. rinkėjų nubalsavo už tai, kad šalis paliktų Europos Sąjungą po 40 narystės Bendrijoje metų.

„Aš tikiuosi, kad pažvelgę į 50-ojo straipsnio įstatymo projektą, žmonės supras, kad jie turi priimti labai paprastą sprendimą: ar jie palaiko britų valią, ar ne?“ – T.May sakė žurnalistams pirmadienį.

T.May siekia kuo greičiau prastumti šį įstatymo projektą, kad galėtų tesėti savo pažadą ES lyderiams ir oficialiai pradėti pasitraukimą iš ES iki kovo pabaigos.

„Sprendimas jau priimtas“

Vos 143 žodžių „Europos Sąjungos notifikavimo apie pasitraukimą įstatymo projektas“ yra paruoštas taip sausai, kad norintiems atidėti vyriausybės planus arba surišti jos rankas derybose taisyti jį bus sunku.

Opozicinės leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pažadėjo blokuoti šį projektą, bet jo partija – kaip ir visa šalis – yra susiskaldžiusi „Brexit“ klausimu ir dauguma partijai priklausančių parlamentarų turėtų jam nepaklusti.

Dešimtys T.May konservatorių parlamente taip pat nepritaria jos planams išvesti Britaniją iš bendrosios rinkos, šiai pasitraukus iš ES, baimindamiesi, kad tai gali labai pakenkti šalies ekonomikai.

Tačiau dauguma žada palaikyti vyriausybę, jeigu ministrai informuos parlamentą apie savo strategiją ir derybų eigą.

„Įstatymo projektas yra ne apie tai, ar JK turi pasitraukti iš ES arba kaip ji tai turėtų padaryti“, – sakė D.Davisas, pristatydamas įstatymą parlamente.

„Jis paprasčiausiai yra susijęs su jau priimto sprendimo įgyvendinimu, sugrįžimo nėra“, – kalbėjo jis.

Keletas opozicijoje esančių parlamentarų pasiūlė pataisų, kurios galėtų numarintį šį įstatymą dar jo pradinėje stadijoje, tačiau jų sėkmė būtų neįtikėtina.

Trečiadienį įvyksiantis balsavimas dėl įstatymo nagrinėjimo tąsos yra laikomas grynu formalumu.

Vis tik per tris artimiausias dienas Bendruomenių Rūmai aptars svarbesnes pataisas tokiais klausimais kaip priėjimas prie Europos bendrosios rinkos.

Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos parlamentai taip pat nori dalyvauti šiame procese, juolab kad pastarųjų dviejų rinkėjai birželio mėnesį nubalsavo už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES.

Po Bendruomenių Rūmų įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Lordų Rūmams, kuriuose debatai dėl prasidės vasario 20 dieną. Tikimasi, kad įstatymas bus priimtas iki kovo 7 dienos.

Kaip rašo laikraštis „The Times“, tai gali reikšti, kad Britanija – pirmoji šalis, balsavusi už pasitraukimą iš ES – gali aktyvuoti 50-ąjį straipsnį jau kovo 9-10 dienomis įvyksiančiame ES viršūnių susitikime.

Pradėjus oficialų pasitraukimo procesą, Londonas turės susitarti dėl savo išstojimo sąlygų per dvejus metus. Jis taip pat tiksi per tą laikotarpį su Bendrija sudaryti naują prekybos sutartį.

Tuo metu Europos Komisijos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) sako, kad galutinis susitarimas dėl Britanijos atsiskyrimo turi būti pasiektas iki 2018 metų spalio, kad ES ir nacionaliniai parlamentai turėtų laiko galutinei sutarčiai ratifikuoti.

T.May pažadėjo, kad britų parlamentas taip pat galės balsuoti dėl galutinės skyrybų su Briuseliu sutarties.