Budos sugrįžimas: ramybė po audros Pereiti į pagrindinį turinį

Budos sugrįžimas: ramybė po audros

2025-05-14 15:50
Parengta pagal „APNews“

Po daugelį metų trukusio teisinio ginčo tarp Japonijos ir Pietų Korėjos dėl XIV a. Budos statulos nuosavybės, kuri iš Japonijos šventyklos buvo pavogta beveik prieš 13 metų, relikvija grąžinta japonams.

Sugrąžinimas: iš Pietų Korėjos japonams galiausiai grąžinta Budos statula, beveik prieš 13 metų pavogta iš Japonijos šventyklos.
Sugrąžinimas: iš Pietų Korėjos japonams galiausiai grąžinta Budos statula, beveik prieš 13 metų pavogta iš Japonijos šventyklos. / Asociatyvi Scanpix nuotr.

Dešimtys šventyklos narių ir vietos gyventojų, stovėjusių prie kelio, plojimais sveikino statulos sugrįžimą, kai sunkvežimis, gabenantis medinį konteinerį su ja, atvažiavo į Kannonji šventyklą Japonijos vakarinėje Cušimos saloje.

Po ceremonijos šventykloje statulą planuojama pervežti į muziejų ir ten ją saugoti.

Apie 50 cm paauksuota bronzinė Bodhisatvos – garbinamo už gailestingumą ir užuojautą – statula vaizduoja sėdinti Budą.

Relikvija paskelbta regiono kultūros vertybe ir buvo viena iš dviejų statulų, kurias 2012 m. iš Kannonji pavogė vagys, norėję jas parduoti Pietų Korėjoje.

Pietų Korėjos vyriausybė grąžino vieną pavogtųjų statulų Japonijos šventyklai netrukus, sulaikius vagis.

Tačiau dėl Bodhisatvos įsivelta į teisinį ginčą po to, kai Pietų Korėjos šventykla Buseoksa, esanti vakariniame pakrantės mieste Seosane, pateikė ieškinį, teigdama, kad ji yra teisėta relikvijos savininkė.

Pietų Korėjos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. priėmė sprendimą Japonijos šventyklos naudai ir nurodė Pietų Korėjos šventyklai grąžinti statulą.

Sausį, baigus tvarkyti visus dokumentus, statula liko 100 dienų paskolinta Pietų Korėjos šventyklai atsisveikinimo parodai.

Pietų Korėjos šventyklos atstovai pabrėžė, kad juos nuliūdino statulos grąžinimas.

Buvęs Kannonji vyriausiasis vienuolis Sekko Tanaka teigė, kad Pietų Korėjos šventykloje vykusi perdavimo ceremonija buvo išties draugiška.

„Ramybė po audros“, – neslėpė vienuolis, pridūręs jaučiantis palengvėjimą, jog ginčas išspręstas dar jam gyvam esant.

S. Tanaka sakė, kad tikisi, jog Pietų Korėjos gyventojai aplankys Cušimą ir atras ten šimtamečius kultūrinius saitus, jungiančius Japoniją su Korėja.

Japonija ir Pietų Korėja jau seniai ginčijasi dėl paponų žiaurumų per 1910–1945 m. vykdytą Korėjos pusiasalio kolonizaciją, nors jų ryšiai pagerėjo dėl bendro susirūpinimo regiono saugumu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra