Bulgarija ruošiasi įsivesti eurą

Vidurnaktį Bulgarija atsisveikins ir su 2025-aisiais, ir su savo valiuta levu, kuria šalyje atsiskaitinėta nuo XIX a. pabaigos.

Nors 6,4 mln. gyventojų turinčios šalies vyriausybės vienos po kitos pasisakė už prisijungimą prie euro zonos, tikėdamosi, kad tai suteiktų postūmį skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) narės ekonomikai, sustiprintų ryšius su Vakarais ir apsaugotų nuo Rusijos įtakos, Bulgarijoje buvo ir euro įvedimo priešininkų.

2007 m. į ES įstojusi Bulgarija susiduria su unikaliais iššūkiais, įskaitant protestus prieš įsigalėjusią korupciją, neseniai nuvertusius konservatorių vadovaujamą vyriausybę. Šalies dabar gali laukti aštunti rinkimai per vos penkerius metus.

Pareigas paliekantis ministras pirmininkas Rossenas Jeliazkovas antradienį pareiškė, kad, jo manymu, ministrų kabinetas visgi pasiekė itin svarbų laimėjimą.

„Bulgarija baigia metus su 113 mlrd. eurų bendruoju vidaus produktu ir daugiau nei 3 proc. ekonomikos augimu, pagal kurį atsiduriame tarp penkių geriausiai pasirodžiusių ES“, – prieš vyriausybės posėdį sakė jis.

R. Jeliazkovas pridūrė, kad ties 3,6 proc. atžyma svyruojanti infliacija „sietina su padidėjusia perkamąja galia“ ir mažiau korumpuota ekonomika, ir jokiu būdu ne su artėjančiu euro įvedimu.

Džiaugsmas, nuogąstavimai, eilės

Kai kurie bulgarai baiminasi, kad dėl euro įvedimo gali kilti kainos.

Šias baimes iš dalies kurstė ir šiais metais vykusi protestų kampanija „Išsaugokime Bulgarijos levą“, kuri pasinaudojo didelės dalies gyventojų neigiamu požiūriu į bendrą ES valiutą.

Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, lapkričio mėnesį maisto kainos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 5 proc., daugiau nei dvigubai viršydamos euro zonos vidurkį.

„Deja, kainos nebeatitinka kainų levais (...) už tam tikrus 40 levų kainavusius produktus tenka mokėti ne 20, o 30 eurų“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33-ejų konditerijos savininkas Turgutas Ismailas, teigdamas, kad kainos jau pradėjo sparčiai kilti.

Kai kurie žmonės, įskaitant verslininkus, skundėsi, kad eurų sunku gauti, o parduotuvių savininkai teigė dar nesulaukę užsisakytų pradinių eurų paketų.

Šalies bankai jau įspėjo gyventojus apie galimus sutrikimus atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir išsiimant pinigus bankomatuose Naujųjų Metų išvakarėse.

Antradienį, norėdami gauti eurų, žmonės stoviniavo eilėje prie Bulgarijos nacionalinio banko ir kelių valiutos keityklų sostinėje Sofijoje.

37-erių Elena Šemtova, turinti nedidelę galeriją ir juvelyrikos parduotuvę miesto centre, AFP žurnalistui sakė į ateitį žvelgianti optimistiškai.

„Iš pradžių patirsime sunkumų, bus problemų atiduodant grąžą, bet per mėnesį priprasime“, – kalbėjo moteris.

Remiantis naujausia „Eurobarometro“ apklausa, euro šalyje nepageidauja 49 proc. bulgarų.

Kadangi Bulgarija išgyvena politinio nestabilumo laikotarpį, visos su euro įvedimu susijusios problemos bus neabejotinai išnaudotos ES priešininkų, sakė apklausų instituto „Alpha Research“ atstovė Boryana Dimitrova.

„Iššūkių bus, bet mes tikimės sulaukti piliečių ir verslo tolerancijos bei supratingumo“, – sakė R. Jeliazkovas.

Pareigas paliekantis ministras pirmininkas pabrėžė, kad euro įvedimas turės „ilgalaikį teigiamą poveikį Bulgarijos ekonomikai ir aplinkai, kurioje šalis vystosi“.

Eurą dvylika šalių pirmą kartą įsivedė 2002 m. sausio 1 d. Paskutinioji prie euro zonos prisijungė Kroatija, tai padariusi 2023 m. sausio mėn.

Bulgarijai šiąnakt įsivedus eurą, bendrą ES valiutą naudojančių europiečių skaičius viršys 350 mln.