Kovo 26 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad balandžio 3 dieną į Jungtines Valstijas importuojamiems lengviesiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams pradedami taikyti 25 proc. muitai.

Transporto priemonėms iš Kanados ir Meksikos, atitinkančioms Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados susitarimo (angl. USMCA) reikalavimus, taikomi muitai tik ne JAV pagamintam turiniui. Be to, tam tikroms automobilių dalims, pavyzdžiui, varikliams ir elektros komponentams, iki gegužės 3-osios taip pat įsigalios 25 proc. muitai, nors USMCA reikalavimus atitinkančioms dalims jie kol kas nėra taikomi.

Šie muitai papildys nuo kovo 12-osios jau galiojančius muitus plienui ir aliuminiui ir turės didelį poveikį automobilių pramonei.

Kontekstas

„Coface“ paskelbimą apie didelius muitus automobilių importui vadina didele prekybos karo eskalacija.

Kovo mėnesį D. Trumpui paskelbus apie bendrus muitus Kanadai ir Meksikai, automobilių sektoriaus vadovai ragino respublikoną taikyti išimtį. Ištisą mėnesį ji buvo taikoma visoms USMCA reikalavimus atitinkančioms prekėms.

Nors šis JAV prezidento administracijos žingsnis buvo interpretuojamas kaip tam tikras jautrumo svarbiam pramonės sektoriui ženklas, šių muitų taikymas ir išlaikymas leistų manyti, kad administracijos tolerancija trumpalaikiams ekonominiams nuostoliams yra gana didelė (net jei muitai galiausiai daugiausia paveiks importą iš Europos ir Azijos).

D. Trumpo administracijos ryžtą taikyti šiuos muitus skatina būtinybė finansuoti mokesčių mažinimą, taip pat jos įsitikinimas, kad muitai paskatins grąžinti gamybą iš užsienio.

Atsižvelgiant į tai, kad respublikonų dauguma Atstovų Rūmuose yra itin nežymi, D. Trumpo administracijai daromas didelis spaudimas numatyti kompensavimo priemones, kurios mažintų deficitą.

Kalbėdamas apie gamybos grąžinimą iš užsienio, D. Trumpas pabrėžė, kad šių automobilių muitų tikslas – priversti gamintojus automobilius ir jų dalis gaminti JAV teritorijoje.

„Coface“ nurodo, kad, pavyzdžiui, Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Hyundai“ paskelbė apie 21 mlrd. JAV dolerių (19,07 mlrd. eurų) investicijas į JAV esančių gamybos pajėgumų plėtrą (beje, apie didelę dalį šių investicijų buvo paskelbta jau 2022 metais).

„Coface“ priduria, kad dar neaišku, ar muitai bus veiksminga priemonė šiems D. Trumpo tikslams pasiekti, nes investicijos į kapitalui imlias pramonės šakas priklauso nuo kelių dešimtmečių perspektyvos.

Rizikos

Anot „Coface“, nors prekyba su Kanada ir Meksika yra neatsiejama JAV automobilių gamintojų gamybos proceso dalis, daugiau pilnai surinktų transporto priemonių importuojama iš Azijos ir Europos partnerių.

Jei bus siekiama atkurti JAV automobilių pramonę, bus raginama ir toliau taikyti tam tikrą lengvatinį režimą importui iš Kanados ir Meksikos, o kitoms šalims taikomi muitai veikiausiai liks galioti.

Be to, remiantis sektoriaus patirtimi, įgyta 2021–2022 metais susidūrus su tiekimo grandinių krize, manoma, kad dalį žalos galima sumažinti išlaidas perkeliant vartotojams.

Vertinant vien iš kainų perspektyvos, muitai savo pobūdžiu iš esmės nesiskiria nuo kitų galimų sąnaudų sukrėtimų, pavyzdžiui, kilusių 2021–2022 metais dėl puslaidininkių trūkumo ir jūrų uostų perkrovos.

Tačiau esant neapibrėžtumui nėra aišku, ar vartotojai bus pasirengę sutikti su kainų didinimu, teigia „Coface“.

Daug kas priklausys ir nuo to, kokią žalą pasaulio ekonomikai padarys balandžio 2-ąją D. Trumpo paskelbti muitai. Teigiama pusė yra ta, kad tolesnis žemų energijos kainų vyravimas ir technologijų skatinamas produktyvumo didėjimas gali toliau palaikyti infliacijos nekurstantį darbo užmokesčio augimą.

Tačiau kainos būtų didinamos tuo metu, kai vartotojų nuotaikos yra gerokai pablogėjusios ir vyrauja rekordiškai didelis neapibrėžtumas.

„Coface“ nurodo, kad pastebėjo pirkimo ketinimų pokyčių, kurie šiuo metu daugiausia atsispindi naudotų automobilių rinkoje. Tačiau tikėtina, kad ši tendencija išplis ir į naujų transporto priemonių rinką.

Galiausiai, atsižvelgiant į neigiamus rizikos veiksnius dėl nedarbo ir blogėjančio vartotojų pasitikėjimo, tikėtina, kad didžiąją dalį muitų sąnaudų teks padengti pelno maržos sąskaita.

EBITDA ir pardavimo maržos pokyčiai JAV rodo, kad iki 2022-ųjų pradžios pramonė nuo sukrėtimo poveikio perkėlimo vartotojui perėjo prie jo padengimo pelno maržos sąskaita.

Todėl „Coface“ mano, kad paklausos sąlygos šioje rinkoje turi būti labai palankios, kad būtų galima sėkmingai perkelti muitų naštą. Taigi rizikos vertinimo bendrovė tikisi, kad didžioji dalis šių muitų išlaidų pasiskirstys pramonėje.

Vertinant visiškai surinktų transporto priemonių segmentą, didžiausią poveikį patirs Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos automobilių gamintojai.

USMCA išimtis bus ypač reikšminga didžiausiam JAV automobilių gamintojui „General Motors“, nes apie 30 proc. jo transporto priemonių, parduodamų JAV, surenkama Kanadoje ir Meksikoje.

Pernai beveik du trečdaliai, arba 2,7 mln., Meksikoje pagamintų automobilių buvo eksportuoti į JAV.

„General Motors“ ir „Nissan“ pirmauja pagal eksportą iš Meksikos ir vien „General Motors“ į JAV siunčia 80 proc. Meksikoje pagamintų savo transporto priemonių.  „Ford“ ir „Toyota“ eksportuoja daugiau kaip 90 proc. savo Meksikoje pagamintos produkcijos, tačiau mažesnėmis apimtimis.

„Coface“ mano, kad Europos ir Azijos automobilių gamintojai, vykdantys gamybos operacijas JAV, tokie kaip „Stellantis“ ir „Honda“, turės daugiau lankstumo, kalbant apie gamybos perkėlimą.