Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP28 Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra svarbus klausimas, nepaisant to, kad Jungtiniai Arabų Emyratai nepaisydami Vakarų sankcijų užmezgė glaudesnius verslo ryšius su Maskva.

Pirmadienį Ukrainai paskelbus apie 450 mln. eurų vertės vėjo jėgainių parko plėtrą Mykolajivo srityje, pareigūnai pabrėžė, jog turbinos bus išdėstytos pakankamai toli viena nuo kitos, kad atlaikytų bet kokią Rusijos raketų ataką. Jie pasmerkė nuolatinius Maskvos išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą atėjus žiemai.

Be to, amerikiečių diplomatas per vieną renginį griežtai pasmerkė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Karas Ukrainoje – V. Putino invazija – yra esminis iššūkis tarptautinei sistemai, kurią Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai bei partneriai bando sukurti, – naujienų agentūrai AP sakė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas energetikos išteklių klausimais Geoffrey R. Pyattas (Džefris R. Pajatas). – Putinas nori mus vėl sugrąžinti į laikus, kai galiojo džiunglių įstatymai. Jis turi būti nugalėtas.“

Rusijos ambasados JAE sostinėje Abu Dabyje ir Vašingtone iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Ukrainos paviljonas, kurio stogas, atvežtas iš karo nuniokotos Chersono srities, COP28 konferencijos dalyviams primena šioje šalyje besitęsiantį karą ir birželį įvykusią Kachovkos užtvankos griūtį. Ukraina ir Rusija dėl užtvankos griūties kaltina viena kitą.

Taigi nuo pat pirmos dienos supratome, kad Vladimirui Putinui energetika yra tokia pat svarbi jo karo strategijos dalis, kaip ir tankai bei raketos.

Pirmadienį paviljone privati Ukrainos energijos gamintoja DTEK pasirašė supratimo memorandumą su Danijos įmone „Vestas“ dėl vėjo jėgainių parko projekto Mykolajive plėtros. Pirmasis etapas prasidėjo karo metu, dirbančios komandos apie trečdalį laiko praleido bombų slėptuvėse, sakė DTEK generalinis direktorius Maksymas Timčenka.

„Jie dirba su neperšaunamomis liemenėmis ir mato virš galvų skriejančias raketas, – sakė M. Timčenka. – Todėl didžiuojamės šiuo pasiekimu. Be to, tai suteikia mums daugiau pasitikėjimo, kad galėsime pradėti antrąjį etapą ir užbaigti šį projektą. Esame pasirengę kovoti.“

Naujasis 450 mln. eurų finansavimas gautas iš bankų su vyriausybės garantijomis ir karo rizikos draudimu, sakė M. Timčenka ir pagyrė Daniją už jos vaidmenį užtikrinant projekto finansavimą.

Energetikos tinklo plėtra vykdoma tuo metu, kai Rusija Ukrainoje vis dar yra užėmusi didžiausią Europoje atominę elektrinę – Zaporižios AE – ir kai dėl kovų taip pat kyla pavojus kitoms. Šią žiemą, prasidėjus šalčiams, ukrainiečiai vėl gali likti be elektros energijos.

Praėjusią žiemą Rusija sunaikino maždaug pusę Ukrainos elektros infrastruktūros, įskaitant elektrines ir elektros perdavimo linijas. Ukraina teigia, kad vasarą infrastruktūra buvo atkurta, tačiau praėjusį mėnesį užfiksuota didžiausia per visą karą Rusijos atakų banga, kai buvo naudojami Irano tiekiami dronai, pakurstė nuogąstavimus, kad ukrainiečių elektros tinklas vėl bus atakuojamas.

„Putinas energiją pavertė vienu iš savo ginklų“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje J. R. Pyattas. – Jis tai padarė dronais ir raketomis atakuodamas civilinę energetikos infrastruktūrą. Jis tai padarė išjungdamas dujotiekius, kad susilpnintų Europos ryžtą remti ukrainiečius.“

„Taigi nuo pat pirmos dienos supratome, kad Vladimirui Putinui energetika yra tokia pat svarbi jo karo strategijos dalis, kaip ir tankai bei raketos“, – pridūrė jis.