Dalai Lama: dabar mums vien maldos nepadės | kl.lt

DALAI LAMA: DABAR MUMS VIEN MALDOS NEPADĖS

  • 8

Pasaulio politiniai ir dvasiniai lyderiai skirtingai reaguoja į žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų reakciją lemia požiūris į žmogų plačiąja prasme ir mokslo vaidmens suvokimas. Per pasaulį užvaldžiusią pandemiją nuošalyje neliko ir vienas didžiausių šiandienos dvasinių autoritetų – XIV Dalai Lama.

Metas vienybei

Pernai liepos 6 d. Jo Šventenybei sukako 85-eri. Pasveikintas bičiulių iš viso pasaulio, tarp jų – buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas, Nancy Pelosi ir Ela Gandi, Mahatmos Gandžio anūkė, Tibeto dvasinis vadovas prisipažino, kad jį sujaudino parodytas dėmesys, bet kreipdamasis į Tibeto žmones sakė, kad švęsti ir burtis, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, nebūtina ir nepatartina.

Nuo pat pandemijos pradžios Dalai Lama rodo didelį susirūpinimą pasaulį ištikusiomis bėdomis. Nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Kinija, jis skiria savo atjautą bei maldas ir Kinijos žmonėms.

Bendraudamas, skelbdamas mokymus jis naudojasi naujausiomis technologijomis – daugelį jo paskaitų galima rasti socialiniuose tinkluose. Pasak Dalai Lamos, išbandymai primena, kokia veiksminga yra atjauta, nesvarbu, ar ją rodo medicinos personalas, ar socialinio atsiribojimo besilaikantys žmonės.

Apie šios iškilios asmenybės gyvenimą įdomių faktų bus galima rasti netrukus lietuviškai pasirodysiančioje naujausioje Dalai Lamos biografijoje, kurią iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, o išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Knygos "Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija" autorius – Tenzinas Geičė Tetongas – keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą inicijavo ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Ngari Rinpočė, ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knyga 85-ojo Dalai Lamos jubiliejaus proga vienu metu leidžiama daugelyje užsienio šalių.

Išvien malda ir pažanga

Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia: vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia: vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

XIV Dalai Lamos dialogas ir bendradarbiavimas su mokslininkais tęsiasi daug dešimtmečių. Jo teigimu, derinant įvairių religijų turimas dvasines žinias ir praktikas su mokslo laimėjimais, pasiekiama netrumpalaikės pažangos, o taip nenutinka, kai siekiama tik materialinės gerovės.

1987 m. su filosofu, neuromokslininku Francisco Varela ir verslininku Adamu Engle’u, Dalai Lama Dharamšaloje (Indija) surengė savaitės trukmės diskusiją. Pagrindinis renginio tikslas buvo ieškoti mokslo ir kontempliatyviosios išminties galios sąlyčio taškų. Iš šio pirmojo susitikimo užgimė Minties ir gyvenimo institutas – dabar garsi institucija išplėtojusi veiklą visame pasaulyje. Per 33 metus įvyko 33 diskusijos.

Pasak Dalai Lamos, vienas tokių susitikimų tikslų – plėtoti žinias. Šiuolaikinis mokslas suteikė išsamių žinių apie materialųjį pasaulį, bet turime pripažinti, kad vis dar menkai pažįstame savo protą ir vidinį pasaulį. Kitas tokių diskusijų tikslas – išplėtoto mokslo ir sudėtingų ekonomikos schemų kontekste drąsiai klausti – ar žmonės laimingi. Mes susiduriame su daugybe problemų, o kai kurios iš jų – mūsų pačių susikurtos. Būtina žmonėms aiškinti, kaip svarbu derinti mūsų smegenų potencialą su širdingumu.

Šios diskusijos pradžioje kai kurie mokslininkai tvirtino, kad sąmonė – tik smegenų funkcija, taigi mokslinio tyrimo tikslas pirmiausia – smegenys ir jų veikla. Dalai Lama paprieštaravo, kad jei protas priklauso vien nuo smegenų funkcijų, jo ramybę būtų įmanoma pasiekti atlikus chirurginę operaciją ar pavartojus vaistų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai duotų panašių rezultatų.

Ilgainiui tobulėjant vizualizacijos technikoms, neuromokslininkai, tarp jų Minties ir gyvenimo instituto vyriausiasis mokslo patarėjas, Viskonsino-Medisono universiteto Psichinės sveikatos centro įkūrėjas ir vadovas Richardas Davidsonas, įsitikino, kad protinės patirtys keičia smegenis. Akivaizdus įrodymas – atjautos meditacija, kuri pradėta labai plačiai taikyti.

Tikėjimo ir mokslo ryšys

Dvi įsimintinos diskusijos įvyko Mundgode 2013 m. ir Bilapkupėje 2015 m. Mundgodo susitikimo pradžioje Dalai Lama pasakė: "Pradėjau dialogą su mokslininkais iš smalsumo, bet kai paaiškėjo, kad budistams, susipažinusiems su vidiniu pasauliu, naudinga daugiau sužinoti apie fizinę realybę, įtraukiau ir juos."

Panašių tikslų siekė Emorio ir Tibeto partnerystės programos įkūrėjai. Programa buvo pradėta vykdyti 1998 m. Emorio universitete JAV. Iš jos radosi keli projektai mokslo ir dvasingumo suartėjimui skatinti. Vykdant Emorio ir Tibeto mokslo iniciatyvą, į tibetiečių vienuolynų pagrindinę mokymo programą buvo įtrauktas išsamus šiuolaikinio mokslo kursas. Pasirodė tibetiečių kalba parašyti mokslo disciplinų vadovėliai, o tibetiečių vienuoliai ir vienuolės išmokyti dėstyti šias disciplinas.

Panaši iniciatyva – kognityviniu metodu grįstas atjautos ugdymas – tai atjautos meditacijų programa, tinkama tiek tyrimus atliekantiems mokslininkams, tiek pavieniams bet kokio išsilavinimo ir tikėjimo asmenims. Atjauta padeda greičiau atgauti fizines ir dvasines jėgas, lengviau megzti socialinius kontaktus ir laiduoja gerą emocinę savijautą.

"Visi žino, kad mokslas teikia metodų tikrovei tyrinėti, – teigia Dalai Lama, – o siekis suprasti tikrovę svarbus, kai realistiškai vertinate tai, ką darote. Jei ne, mokslo metodai nepadės."

Dalai Lama užmezgė glaudų ryšį su garsiuoju astrofiziku Carlu Saganu. Po pirmojo jųdviejų susitikimo Kornelio universitete Itakėje 1991 m. C.Saganas su žmona nukeliavo į Indiją susitikti su Tibeto dvasiniu vadovu. "Budizmas – ne tiek religija, kiek mokslas apie protą, arba vidinis mokslas, – pasakė Dalai Lama. – Naudinga sekti mokslo laimėjimus... bet, kiek tai pasakytina apie psichikos mokslus, budizmas čia labai toli pažengęs..."

2009 m. Dalai Lamai paaukojus didžiausią iki šiol pinigų sumą mokslo labui, buvo įsteigtas Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Atjautos ir altruizmo tyrimų centras. Pagrindinis jo tikslas – tyrinėti altruizmo ir atjautos neurologiją. Paulo ir Eve’os Altmanų Emocijų atlasas – dar viena Dalai Lamos įkvėpta iniciatyva. Jame apibendrinta tai, ką psichologai nustatė tyrinėdami emocijas.

Įgyvendinant Mokslo vienuoliams ir vienuolėms programą, buvo vykdomos įvairios naujos iniciatyvos. Pvz., 2016 m. Šerabo Lingo vienuolyne Himačal Pradeše įvyko seminaras moksleiviams apie emocijų valdymą ir transformavimą. 2018 m. Amsterdamo Naujoje bažnyčioje įvyko diskusija apie robotiką ir vadinamąjį telebuvimą. Dalai Lama susitiko su dvylikamete Tilly Lockey iš Jungtinės Karalystės. Būdama vos 15 mėnesių ji susirgo meningitu ir neteko abiejų rankų. Vietoj tikrųjų rankų jai buvo pritaikytos bioninės. Dalai Lama reiškė susižavėjimą tai atlikusiais mokslininkais.

Traukia inžinerija

Dalai Lama atviras: jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais.

Dalai Lama atviras: jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi.

Pasakojama, kad būsimajam Dalai Lamai dar būnant paaugliu, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė alpinistą, būsimąjį knygos "Septyneri metai Tibete" autorių Heinrichą Harrerį pataisyti kino projektoriaus. Kol europietis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H.Harrerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

Vėlesniais metais Dalai Lama susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis itin sunku. Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio vizitus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano Maisore.

Dalai Lama žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė gimė tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelę laikrodžių kolekciją. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles. "Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais eksperimentuoti", – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

GALERIJA

  • Dalai Lama: dabar mums vien maldos nepadės
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Anonimas

Kinai padarė gerą darbą- privertė tuos slunkius dirbti, ištraukė iš ankstyvųjų viduramžių. O tai parazitavo ant Tibeto žmonių pečių, juos engė ir išnaudojo. Dabar nors sužinojo kas yra elektra, keliai, televizija, medicina, sveikatos draudimas. O tai būtų toliau slampinėję ir bumbėję «om mani pad me chum» nuo ryto iki vakaro. O kažkas būtų turėjęs juos šerti.... Atspėkit, kas ?

Neaisku tas lama i ka meldziasi

Kad nepadeda,turbut i raguotaji.

būtų

mano valia dėl Tibeto galėčiau paaukoti visą Kiniją su mlrd. gyventojų skaičiumi, milijoniniais miestais ir pramone - tikrai būtų negaila, nes grobikas turi būti kada nors sulygintas su žeme
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS