Po Rusijos invazijos į Ukrainą ginklavimasis tapo socialdemokratų premjerės Mette Frederiksen vyriausybės prioritetu.

„Dabartinė saugumo politikos situacija reiškia, kad antžeminė oro gynyba yra absoliutus prioritetas ginkluotųjų pajėgų plėtojime“, – pareiškime sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

„Ukrainos patirtis rodo, kad antžeminė oro gynyba atlieka lemiamą vaidmenį, saugodama, be kita ko, civilius gyventojus nuo Rusijos oro antpuolių“, – pridūrė ministras.

Ministerija pranešė, kad ilgų nuotolių poreikiams patenkinti bus įsigyta prancūzų-italų sistema SAMP/T.

Vidutinio nuotolio poreikiams bus pasirenkama iš „vienos ar kelių sistemų“: Norvegijos NASAMS, Vokietijos IRIS-T ir Prancūzijos VL MICA.

Iš viso bus įsigytos aštuonios sistemos, kiekviena sudaryta iš kelių ugnies paleidimo įrangos vienetų, o pirmoji turėtų pradėti veikti jau 2025 m.

Bendros su pirkimu susijusios išlaidos buvo įvertintos 58 mlrd. kronų, kurias turės patvirtinti Danijos parlamentas.

Birželį Danija nusprendė skubiai įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, kurios duotų rezultatų kuo įmanoma greičiau.

Remiantis kariuomenės rekomendacijomis, buvo nuspręsta įsigyti tiek ilgojo, tiek vidutinio nuotolio sistemas, vidutinio nuotolio sistemas įsigyjant skubiai, pranešė ministerija.

Spaudos konferencijoje pareigūnai pabrėžė, kad ši investicija nereiškia atsisakymo įsigyti amerikietiškas sistemas.

„Čia lemiamu veiksniu buvo pristatymo greitis, o „Patriot“ sistemos pristatymo terminai yra ilgesni“, – žurnalistams sakė Danijos gynybos ministerijos įsigijimų ir logistikos organizacijos direktorius Peras Pugholmas.