„Prezidento minimas padidintas karinis buvimas Grenlandijoje yra skirtas būtent saugumo Arktyje stiprinimui“, – pabrėžė Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas).
„Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su Europos Komisija ir kitais mūsų partneriais“, – pridūrė jis praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Baltuosiuose rūmuose dalyvavo derybose su JAV ir Grenlandijos pareigūnais Grenlandijos klausimu.
D. Trumpas savo pyktį nukreipė į NATO narę Daniją, taip pat į kelias kitas Europos šalis, kurios pastarosiomis dienomis dislokavo karių į didžiulę, mineralų turtingą Arkties teritoriją, kurioje gyvena 57 tūkst. žmonių.
Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. muito tarifas visoms į Jungtines Valstijas siunčiamoms prekėms, parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„2026 metų birželio 1-ąją šis muito tarifas bus padidintas iki 25 procentų. Šis muitas bus taikomas ir mokėtinas tol, kol bus pasiektas Susitarimas dėl Visiško ir Visapusiško Grenlandijos įsigijimo“, – parašė jis.
Kol kas neaišku, kokiais įgaliojimais pasinaudos JAV lyderis, kad įvestų šiuos iki 25 proc. dydžio muitus.
Grasinimai muitais yra naujausia respublikono D. Trumpo spaudimo taktika, jam stiprinant pastangas perimti autonominės Arkties salos kontrolę. Jis net yra grasinęs prireikus pasinaudoti karinėmis priemonėmis šiam tikslui pasiekti.
JAV prezidentas siekia kontroliuoti šią Arkties teritoriją, kuri, pasak jo, yra būtina JAV nacionaliniam saugumui.
D. Trumpo planai dėl Grenlandijos išgąsdino Daniją ir sukėlė nerimą NATO – Aljanso, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo laikų buvo Vakarų saugumo pagrindas – Europos nariams.
Europos valstybės ketvirtadienį pradėjo dislokuoti karius saloje, vykdydamos, pasak Vokietijos, misiją, skirtą atremti Rusijos ir Kinijos grėsmes.
Pastaraisiais metais ir NATO, ir Rusija sustiprino savo karinį buvimą Arktyje, nes tirpstantis jūros ledas atveria regioną tarptautinei laivybai ir gamtos išteklių kasybai.
D. Trumpas yra aiškiai pareiškęs, kad Grenlandijos įsigijimas yra jo užsienio politikos prioritetas. Jis taip pat pareiškė, kad jei JAV neužims Grenlandijos, tai padarys Rusija arba Kinija.
Danija yra perspėjusi, kad bet koks bandymas užimti Grenlandiją jėga, reikštų NATO pabaigą.
Švedijos premjeras atmeta grasinimus
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) šeštadienį atmetė JAV prezidento D. Trumpo grasinimus įvesti didelius muitus Europos šalims, jei jos neleis jam įsigyti Grenlandijos.
„Mes nesileisime bauginami, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime. – Tik Danija ir Grenlandija priima sprendimus joms aktualiais klausimais.“
„Visada ginsiu savo šalį ir mūsų sąjungininkus kaimynus“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad tai yra „Europos klausimas“.
„Švedija šiuo metu intensyviai diskutuoja su kitomis ES šalimis, Norvegija ir Jungtine Karalyste, siekdama rasti bendrą atsakymą“, – pridūrė jis.
ES lyderių atsakas
Europos Sąjungos (ES) lyderiai šeštadienį įspėjo dėl D. Trumpo grasinimo įvesti muitus Europos šalims, kurie esą bus taikomi tol, kol jis pasieks savo tikslą įsigyti Grenlandiją.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) bendrą pareiškimą paskelbė praėjus kelioms valandoms po to, kai D. Trumpas pagrasino virtinei Europos šalių įvesti iki 25 proc. dydžio muitus.
„Muitai pakenktų transatlantiniams santykiams ir sukeltų pavojingo nuolatinio padėties blogėjimo riziką“, – parašė jie socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.
„Europa tebebus vieninga, koordinuota ir pasiryžusi ginti savo suverenitetą“, – pridūrė jie.
Pareiškimas buvo paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Danijos ir Grenlandijos pareigūnai Vašingtone surengė derybas dėl D. Trumpo siekio įsigyti teritoriją, tačiau susitarimo nepasiekė.
„ES visiškai solidarizuojasi su Danija ir Grenlandijos gyventojais“, – teigiama ES pareiškime.
„Dialogas tebėra itin svarbus ir mes esame įsipareigoję tęsti procesą, kuris praėjusią savaitę jau buvo pradėtas tarp Danijos Karalystės ir JAV“, – pridūrė ES lyderiai.
Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) pasmerkė JAV prezidento grasinimą įvesti didelius muitus Europos sąjungininkams, kurie priešinasi jo pastangoms įsigyti Grenlandiją, pavadinęs jį visiškai neteisingu.
„Muitų taikymas sąjungininkams už tai, kad jie siekia kolektyvinio NATO sąjungininkų saugumo, yra visiškai neteisingas. Žinoma, mes tai tiesiogiai aptarsime su JAV administracija“, – parašė K. Starmeris savo pareiškime.
„Mes taip pat aiškiai pareiškėme, kad Arkties saugumas yra svarbus visai NATO, o sąjungininkai turėtų kartu dėti daugiau pastangų siekiant spręsti Rusijos keliamą grėsmę įvairiose Arkties dalyse“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat pasmerkė JAV prezidento grasinimą muitais dėl Grenlandijos.
„Grasinimai muitais yra nepriimtini ir neturi vietos šiame kontekste“, – parašė E. Macronas socialiniame tinkle „X“ prancūzų ir anglų kalbomis.
„Europiečiai vieningai ir koordinuotai reaguos, jei šie muitai bus patvirtinti, – pažymėjo jis. – Mes užtikrinsime, kad Europos suverenumas būtų išlaikytas.“
„Būtent šia dvasia bendradarbiausiu su mūsų Europos partneriais“, – pridūrė E. Macronas.
(be temos)