Paklausta saugumo konferencijoje Miunchene, ar D. Trumpas vis dar nori valdyti Arkties salą, M. Frederiksen atsakė: „Deja, manau, kad troškimas išlieka toks pat.“
D. Trumpo kėslai dėl Grenlandijos sukėlė didelę įtampą tarp JAV ir Europos.
Praėjusį mėnesį jis atsisakė grasinimų užimti salą, kuri yra JAV sąjungininkės Danijos autonominė teritorija, po to, kai sudarė tai, ką jis pavadino „pagrindų“ susitarimu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute).
Tačiau santykiai išliko įtempti.
„Visi mūsų klausia, ar manome, kad tai baigta? Na, ne, nemanome, kad tai baigta“, – sakė M. Frederiksen per panelinę diskusiją apie Arkties saugumą.
D. Trumpas tvirtina, kad naudingųjų iškasenų turtinga Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV ir NATO saugumui Rusijos ir Kinijos akivaizdoje, atsiveriant tirpstančiai Arkčiai, o supervalstybėms varžantis dėl strateginio pranašumo.
M. Frederiksen ir jos kolega iš Grenlandijos Jensas-Frederikas Nielsenas (Jensas Frederikas Nilsenas) teigė, kad spaudimas salos gyventojams yra nepriimtinas.
Tačiau J.-F. Nielsenas pažymėjo, kad buvo žengti „keli žingsniai teisinga kryptimi“.
Buvo įkurta JAV, Danijos ir Grenlandijos darbo grupė Vašingtono saugumo problemoms Arktyje aptarti, tačiau detalės nebuvo paviešintos.
„Dabar turime darbo grupę, tai gerai. Bandysime pažiūrėti, ar pavyks rasti sprendimą (...) Tačiau, žinoma, yra raudonos linijos, kurios nebus peržengtos. Ir mes laikysimės savo strategijos“, – sakė M. Frederiksen.
Šios pastabos nuskambėjo po to, kai M. Frederiksen ir J.-F. Nielsenas penktadienį saugumo konferencijos kuluaruose turėjo 15 minučių trukmės susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubijumi), kurį M. Frederiksen vėliau apibūdino kaip konstruktyvų.
Naujausi komentarai