Anonimų skundai

„Įžengęs į 88-uosius, nusprendžiau iš karto pasitraukti iš pirmininko ir iš Patikėtinių tarybos nario pareigų“, – taip oficialiai skambėjo K. Schwabo atsistatydinimo priežastis. Iš Pasaulio ekonomikos forumo būstinės Ženevoje pranešta apie gautą laišką su kaltinimais K. Schwabui.

„Wall Street Journal“ teigimu, K. Schwabo pasitraukimą sukėlė anoniminis laiškas, kuriame dabartiniai ir buvę forumo darbuotojai išsakė rimtų kaltinimų dėl finansinių ir etinių pažeidimų. Šis laiškas prilygo bombos sprogimui organizacijoje, kuri visada skelbėsi ginanti skaidrumą ir etiką pasaulyje.

Laiške teigiama, kad K. Schwabas prašė jaunesnių darbuotojų išgryninti tūkstančius dolerių iš bankomatų jo vardu. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad forumo lėšomis apmokėjo privačius masažus viešbučiuose, o jo žmona Hilde Schwab už forumo lėšas leidosi į prabangias keliones.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ praneša, kad laiške taip pat aptariamas K. Schwabo elgesys su moterimis darbuotojomis ir jo požiūris į seksualinio priekabiavimo kaltinimus forumo struktūroje. Organizacijai anksčiau jau buvo pateikti kaltinimai dėl „toksiškos darbo aplinkos“, kurioje „seksualinio priekabiavimo kaltinimai nebūdavo tinkamai ištirti, o juodaodžiai ir moterys darbuotojai buvo diskriminuojami“.

Kitas rimtas kaltinimas, kaip rašo „Financial Times", susijęs su tyrimų duomenų manipuliavimu. Konkrečiai kalbama apie „Global Competitiveness Report“ – Pasaulio ekonomikos forumo rengiamą ataskaitą, kuria remiasi politikai ir verslininkai, vertindami šalių ekonominį potencialą. K. Schwabas kaltinamas, kad aktyviai kišosi į šios ataskaitos rengimą ir keitė vertinimus.

Griežtos priemonės

Forumo vadovybė į kaltinimus reagavo neįprastai griežtai. Stebėtojų taryba, kurioje dalyvauja tokie įtakingi asmenys kaip „BlackRock" vadovas Larry Finkas, Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde ir buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore’as, vienbalsiai nusprendė inicijuoti nepriklausomą tyrimą.

Forumo pareiškime, kurį cituoja laikraštis „Die Welt“, pabrėžiama: organizacija rimtai vertina šiuos kaltinimus, tačiau jie dar nesą įrodyti. Forumas patvirtino, kad vidaus auditas kartu su išorės teisininkais tiria gautą informaciją.

Šiuo metu, anot „Neue Zürcher Zeitung", K. Schwabui uždrausta patekti į forumo būstinę „Villa Mundi“, esančią Ženevos priemiestyje Kolonji. Be to, dėl vykstančio tyrimo jam draudžiama susisiekti su buvusiais darbuotojais ir prieiti prie savo dokumentų. Toks sprendimas įtikinamai iliustruoja krizės, su kuria susidūrė forumas, mastą.

Kaltinimus atmeta

K. Schwabas ryžtingai gina savo reputaciją ir atmeta visus kaltinimus. Jo atstovas laikraščiui „Wall Street Journal“ pareiškė, kad „visos privačios išlaidos visada buvo kompensuojamos“, o forumo įkūrėjo šeima ketina imtis teisinių veiksmų prieš anoniminių laiškų autorius.

K. Schwabas išplatino išsamų pareiškimą, kuriame tvirtina, kad tapo „šmeižto kampanijos“ auka, ir pateikė ieškinį prieš nežinomą asmenį dėl šmeižto, siekdamas nustatyti anoniminių kaltintojų tapatybes.

Savo pareiškime K. Schwabas itin pabrėžia savo nuopelnus organizacijai: jis teigia įkūręs forumą pasiėmęs paskolą, vėliau skyręs milijonus iš savo asmeninio turto ir premijas įvairiems fondams. Jis tvirtina atsisakęs kompensacijų, į kurias turėjo teisę, o jo žmona nuo 1973 m., kai pasitraukė iš darbuotojos pareigų, esą neatlygintinai dirbo organizacijai.

Kaltinimą, esą nurodė darbuotojams jo vardu išgryninti tūkstančius dolerių asmeninėms reikmėms, forumo įkūrėjas pavadino „visiška netiesa“. Jis taip pat teigė negalintis suprasti kaltinimo, kad nerimtai vertino pranešimus apie seksualinį priekabiavimą.

Kaltinimą dėl esą manipuliuotų ekonominių rodiklių, K. Schwabas taip pat atmeta ir teigia, kad „nuolat domėjosi metodika", tačiau tai vadinti manipuliacija yra „įžeidimas jo akademinei reputacijai“.

Šveicarijos laikraščio teigimu, K. Schwabas kaltina audito ir rizikos komiteto pirmininką Thomą Buberlį, Prancūzijos draudimo bendrovės „Axa“ vadovą, už tai, kad šis, „nepaisant anonimiško ir šmeižikiško pobūdžio" laiško, pasamdė išorės teisės firmą atlikti tyrimą.

Ilgametė kritika

Dabartinis skandalas tėra kulminacija ilgalaikio nepasitenkinimo K. Schwabo vadovavimo stiliumi. Britų dienraštis „The Guardian" dar 2023 m. sausį publikavo straipsnį apie forumo darbuotojų maištą prieš savo pirmininką.

Grupė dabartinių ir buvusių forumo darbuotojų, nenorėdami atskleisti savo tapatybės dėl galimo keršto, priminė: gimęs 1938 m. K. Schwabas vyresnis nei 122 iš 195 valstybių, kurios šiuo metu egzistuoja pasaulyje. „Jis visiškai niekam neatskaitingas – nei organizacijos viduje, nei už jos ribų“, – pabrėžė forumo darbuotojai.

Tame pačiame „The Guardian" straipsnyje buvo pateikti ir kiti darbuotojų liudijimai, atskleidžiantys neįprastą K. Schwabo valdymo stilių. Esą Misteris Davosas „pasirenka savo lyderius pagal tuos pačius kriterijus, kuriuos Rusijos diktatorius renkasi deputatus Valstybės dūmai: lojalumą, gudrumą, seksualinį patrauklumą“. Aukščiausiuose postuose dirbantys žmonės atspindi ir likusios organizacijos dalies darbuotojus.

Reikšmės progresija

Pasaulio ekonomikos forumo istorija prasidėjo 1971 m. nuo kuklaus renginio – Europos vadybos forumo, kuriame dalyvavo vos 400 dalyvių – vien verslo atstovai. Renginio šeimininkas K. Schwabas tada dar pradėdavo forumą vokiečių kalba“, pirmieji susitikimai trukdavo beveik dvi savaites, buvo įprasta organizuoti dviejų valandų pranešimų ir diskusijų sesijas.

Nuo pat pradžių forumas buvo orientuotas ne tik į esamos padėties analizę, bet ir žvilgsnį į ateitį. Jau 1974 m. buvo aptariami tvarumo klausimai, ekspertai pasisakė už saulės energiją. 1980-aisiais Davose apsilankė jaunas vizionierius iš JAV Billas Gatesas, kuris jau tuomet numatė revoliucinius pokyčius komunikacijų srityje, teigdamas, kad „telefone bus galima matyti vieni kitus ir rodyti planus ar žemėlapius“.

Davoso forumas visada pasižymėjo geopolitine nuojauta. Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) delegacijos čia lankosi nuo 1979 m., kai KLR dar buvo neišsivysčiusi ir skurdi žemės ūkio šalis. 1987 m. atvyko pirmoji sovietų delegacija. 1992 m. Davose apsilankė Nelsonas Mandela, vos prieš dvejus metus išėjęs iš ilgametės nelaisvės, o po dvejų metų tapęs PAR prezidentu.

Vienas įsimintiniausių momentų – 1994 m. Izraelio užsienio reikalų ministras Shimonas Peresas ir Palestinos išsivadavimo organizacijos vadovas Jassiras Arafatas į sceną žengė susikibę rankomis. Deja, šis viltingas vaizdelis neišsipildė – J. Arafatas, užuot sakęs, kaip buvo susitarta, taikos kalbą, smarkiai kritikavo Izraelį, kaltindamas jį „laukiniu ir barbarišku karu“.

Per savo egzistavimo metus forumas transformavosi iš paprastos verslo konferencijos į globalią platformą, kurioje susitinka įtakingiausi pasaulio žmonės. 2015 m. forumas oficialiai įgijo tarptautinės organizacijos statusą. Kaip pabrėžė organizatoriai, forumas visada siekė suburti žmones su skirtingomis nuomonėmis, skatinti dialogą ir taip gerinti pasaulį.

Šiandien Davoso vardas tapo globaliojo kapitalizmo epicentro sinonimu, nors prieš 100 metų šis Šveicarijos kalnų kurortas įkvėpdavo daugiausia filosofus ir literatūros atstovus. Thomo Manno romano „Užburtas kalnas“ veiksmas vyko Davoso sanatorijoje, skirtoje žmonėms, sergantiems plaučių ligomis. 1929 m. čia įvyko garsieji „Davoso disputai“ tarp filosofų Martino Heideggerio ir Ernsto Cassirerio.

K. Schwabo pasitraukimas gali žymėti ne tik vieno žmogaus karjeros pabaigą, bet ir ištiso globalios galios ir įtakos modelio transformaciją.

Tema sąmokslo teorijoms

Pastaruoju metu organizacija sulaukia vis daugiau kritikos dėl to, ką daugelis laiko organizacijos elitizmu ir atitrūkimu nuo realybės.

„Die Welt" pateikia iškalbingų pavyzdžių: „Nesibaigianti juodų limuzinų eilė, kuri juda vos žingsniu nuo kalnų to kurorto gatvėmis, kad nuvežtų keleivius į kitą diskusiją apie strategijas prieš klimato kaitą. Arba padidėjęs skaičius privačių lėktuvų, kurių keleiviai kultūringame būrelyje aptaria, kaip stipriai auganti nelygybė kelia pavojų socialinei sanglaudai.“

Be to, pastaraisiais metais Pasaulio ekonomikos forumas ir K. Schwabas tapo daugybės sąmokslo teorijų objektu. Ypač daug diskusijų sukėlė 2020 m. jo pristatyta iniciatyva „Didysis perkrovimas" (angl. „The Great Reset") ir beveik tokiu pačiu pavadinimu išleista knyga. Joje jis žvelgia į pandemiją kaip į galimybę visuomenes ir pasaulio ekonomiką padaryti teisingesnes, socialiai atsakingesnes ir ekologiškai tvaresnes.

Tačiau sąmokslo teorijų šalininkai šią iniciatyvą interpretuoja visai kitaip. Esą „Didysis perkrovimas" – signalas, kad į Pasaulio ekonomikos forumą susirenkantis elitas vienašališkai nusprendė keisti pasaulio tvarką. Kai kurie netgi tiki, kad K. Schwabo aplinka specialiai sukūrė COVID-19 pandemiją savo planams įgyvendinti. Įvairių sąmokslo teorijų šalininkai taip pat kaltina forumą siekiu uždrausti privačius automobilius, noru sunaikinti naminius gyvūnus ir kitais absurdiškais dalykais.

Dar viena populiari sąmokslo teorija yra susijusi su Pasaulio ekonomikos forumo programa „Young Global Leaders", kurią K. Schwabas inicijavo prieš 20 metų. Kasmet forumas išrenka grupę 30–40 metų amžiaus talentingų žmonių, kurie jau pasiekė ypatingų laimėjimų savo srityje. Tarp jų buvo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, buvęs Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, Vokietijos tenisininkė Steffi Graf ir dabartinė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

„Kritikai šį titulą vertina ne kaip apdovanojimą, o kaip įsipareigojimą įgyvendinti Pasaulio ekonomikos forumo darbotvarkę dėl tvarumo ir įvairovės savo šalyse“, – rašo „Die Welt".

K. Schwabo pasitraukimas gali žymėti ne tik vieno žmogaus karjeros pabaigą, bet ir ištiso globalios galios ir įtakos modelio transformaciją.

Kol vyksta K. Schwabo bylos tyrimas, laikinuoju forumo vadovu paskirtas 80-metis austrų verslininkas Peteris Brabeckas-Letmathe, buvęs maisto produktų giganto „Nestlé" ir „Formulės-1“ valdybos narys. Anot „Die Welt", jis yra žinomas dėl savo kontroversiško požiūrio į vandens privatizavimą – P. Brabeckas-Letmathe kažkada teigęs, kad vanduo turėtų būti traktuojamas kaip ekonominė gėrybė.

Operacinei Pasaulio ekonomikos forumo veiklai vadovauja buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras Børge Brende.