Ministro pirmininko Donaldo Tusko centristų vyriausybė tikisi nutraukti nepatogų sugyvenimą su konservatoriumi prezidentu Andrzejumi Duda, ne kartą vetavusiu svarbias reformas.

Penktadienis buvo galutinis prezidento posto siekiančių kandidatų paraiškų pateikimo terminas prieš pirmąjį ratą gegužės 18 d., bet komisijai viską patikrinus galutinis jų skaičius gali pasikeisti. Greičiausiai prireiks antrojo rato, jis numatomas birželio 1 d., kad paaiškėtų A. Dudos įpėdinis, stosiantis prie rytinės Europos Sąjungos ir NATO narės vairo.

Nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, kai D. Tuskas laimėjo valdžią, ministro pirmininko Piliečių koalicijos nuverstos nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas A. Duda trukdo vyriausybei įgyvendinti savo rinkimų pažadus.  A. Dudos antroji penkerių metų kadencija baigsis rugpjūtį, daugiau kandidatuoti jis negali, tačiau pailgino teisinį chaosą, paveldėtą iš PiS.

Apklausos rodo, kad šiuo metu favoritas yra Varšuvos meras ir Piliečių koalicijos kandidatas Rafalas Trzaskowskis, jį remia 33–35 proc. rinkėjų. Nuo 53 metų politiko atsilieka du euroskeptiškai nusiteikę kandidatai, abu turi galimybę patekti į antrąjį ratą.

PiS metė į rinkimus 42 metų Karolį Nawrockį, Nacionalinės atminties instituto (IPN), tiriančio nacių ir komunistinių laikų nusikaltimus, vadovą. Šiuo metu jis turi nuo 19 iki 23 proc. palaikymą ir lenkia kraštutinių dešiniųjų Konfederacijos partijos pasirinktą 38 metų Slawomirą Mentzeną, kurio populiarumas siekia 17–19 procentų. Abu politikai yra JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjai. Nė vienas jų neabejoja Lenkijos parama Rusijos invaziją atremiančiai kaimynei Ukrainai, bet abu pasmerkė beveik milijono ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.

Tarp kitų kandidatų yra parlamento pirmininkas Szymonas Holownia, atstovaujantis centro dešiniąją partiją „Lenkija 2050“, įeinančią į vyriausybės koaliciją. Jo reitingas siekia maždaug 8 procentus.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje prezidento galios yra ribotos. Tačiau valstybės vadovas koordinuoja gynybos ir užsienio politiką ir formaliai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms. Prezidentas taip pat turi teisę siūlyti ir vetuoti teisės aktus.