Visi jau įprato, kad Gruzijoje per rinkimus būna karšta, bet šįkart ant kortos buvo pastatyta pernelyg daug: vidaus stabilumas, į kurį nuolat kėsinasi didžioji kaimynė, tarptautinis prestižas, smukęs praėjusių metų lapkritį šiurkščiai užčiaupus opoziciją, ir kelialapis į NATO, Tbilisiui nutolęs mažiausiai iki metų pabaigos.

Galbūt todėl trečiadienį įvykę parlamento rinkimai šioje Kaukazo šalyje labiau priminė balsavimą kitoje jaunos demokratijos šalyje – Irake. Tačiau gausybė pažeidimų, skandalinga žmogžudystė ir teroro aktas nesukliudė Gruzijai išlaikyti demokratijos egzamino. Bent jau taip teigia Tbilisiui neabejingi egzaminuotojai.

Rinkimai nepagailėjo adrenalino

„Be abejo, politinis susiskaldymas justi žiniasklaidoje, politinės partijos tebediskutuoja tiek apie rinkimų eigą, tiek apie rezultatus, bet Tbilisis gyvena įprastu ritmu, tvyro rami atmosfera“, – nuotaikas Gruzijos sostinėje dieną po balsavimo apibūdino Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Ričardas Degutis. Diplomatas sveikino konkurencingus parlamento rinkimus ir gana aktyvų rinkėjų dalyvavimą.

Dieną prieš rinkimus Gruzijoje buvo labai karšta. Prezidentui Michailui Saakašviliui teko neigti opozicijos kaltinimus dėl jų šalininkų nužudymo, kitą rytą – važiuoti į ligoninę aplankyti apšaudyto ir padegto autobuso, kuriuo balsuoti buvo vežami Abchazijoje gyvenantys gruzinai, aukų.

Be minėtų incidentų, Gruzijos parlamento rinkimai vyko pagal šiai šaliai įprastą scenarijų: rinkimų apylinkėse virė aistros, kai kur buvo rengiamos provokacijos, politikai svaidėsi kaltinimais, o opozicija žadėjo liaudies sukilimą ir trečiadienio vakarą surengė mitingą. Tiesa, į jį susirinko tik keli tūkstančiai žmonių. Laikas pasirinktas ne itin palankus – kaip tik tuo metu iš Maskvos buvo transliuojamas UEFA čempionų lygos finalas.

Opozicija neišlaikė egzamino

Vienas iš opozicinės Gruzijos respublikonų  Demokratija su parako kvapu
partijos lyderių Davidas Zurabišvilis pripažino, kad opozicinės partijos ir susivienijimai galėjo pasiekti daugiau. „Jie nesugebėjo įvykdyti iškeltų uždavinių, nors galimybių turėjo daug. Rinkimų kampanija buvo vykdoma nelabai protingai“, – vieną iš nesėkmės priežasčių dienraščiui nurodė politikas.

Rinkimus stebėjusios nevyriausybinės organizacijos „New Generation – New Initiative“ pirmininkas Konstantinas Jonatamišvilis sakė, kad pasiekti geresnių rezultatų opozicijai sutrukdė ir tai, kad nebuvo bendros strategijos. „Kai kuriose vienmandatėse apygardose varžėsi daug rimtų opozicijos kandidatų. Jie atėmė balsus vieni iš kitų, ir tuo pasinaudojo proprezidentinis Vieningasis nacionalinis judėjimas“, – teigė dienraščio pašnekovas.

Užsienio stebėtojai pasigedo aiškių opozicijos programų, kaip pakeisti Gruzijos raidos kelią, ką reikėtų daryti socialinėje, ūkio sferoje. Opozicijos rinkimų kampanija buvo paremta aštria prezidento M.Saakašvilio kritika dėl korupcijos, didelio nedarbo ir mitingų išvaikymo praėjusių metų pabaigoje.

Tačiau receptų, kaip sumažinti 20 proc. siekiantį nedarbo lygį ir išspręsti kitas valstybę kamuojančias bėdas, rinkėjai neišgirdo.

Valdantieji savo ruožtu galėjo ne tik maitinti rinkėjus pažadais, bet ir pasigirti nuveiktais darbais. Valstybė, kurioje visai neseniai buvo dažni elektros tiekimo trikdžiai, dabar pati eksportuoja energiją. Ekonomika stabiliai auga, nors valdžiai teks dar daug nuveikti, kad tai pajustų eiliniai gyventojai.

Pastebėta kukli pažanga

Gruzijos parlamento rinkimus stebėjo maždaug 160 žmonių iš Lietuvos. Parlamentinės stebėjimo grupės narys Emanuelis Zingeris teigiamai vertino balsavimą ir teigė, kad šįkart per rinkimus nebuvo manipuliuojama neva sergančių žmonių balsais. „Tūkstančiui žmonių teko vos keliasdešimt, kurie negalėjo patys ateiti balsuoti. Todėl tokių įtarimų, kad rinkimų vykdytojai laksto su urnomis ir papirkinėja ar kitaip traukia į savo pusę rinkėjus, nebuvo“, – sakė aiškią pažangą pastebėjęs E.Zingeris.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) Gruzijos parlamento rinkimus įvertino teigiamai, bet pripažino buvus rinkimų tvarkos pažeidimų.
Opozicija tvirtina užfiksavusi daugybę tokių faktų. Vienas jos lyderių D.Zurabišvilis teigė, kad valdžia, kaip ir per prezidento rinkimus šių metų sausį, baugino rinkėjus pasitelkdama administracines priemones. „Žmonėms bauginti buvo mobilizuota policija, pakeisti vietos valdžios organų vadovai, švietimo sistemos įstaigų direktoriai, – pasakojo politikas. – Žmonėms buvo aiškiai parodyta, kad jei jie nebalsuos už Vieningąjį nacionalinį judėjimą, neteks darbo.“ Kad pasitaikė bauginimų atvejų, pranešė ir ESBO atstovai.

Laukia rimtesni iššūkiai

Sumaišties Gruzijos parlamento rinkimams pridėjo ir Rusija, siekianti destabilizuoti nedidelę Kaukazo valstybę ir sutrukdyti jai integruotis į Vakarų struktūras. Kartais atrodė, kad konfliktas dėl Maskvos remiamos separatistinės Abchazijos respublikos užgožė net pačius rinkimus. Kai kurios opozicinės jėgos kaltino prezidentą M.Saakašvilį surežisavus šį konfliktą siekiant įbauginti, mobilizuoti rinkėjus ir patraukti juos į savo pusę.

„Mūsų agresyvus kaimynas konflikto zonoms siūlo surūdijusius tankus ir visišką jų turto ir likimo kontrolę. Mes jiems siūlome atvirą demokratinę sistemą, laisvą ekonomiką ir galimybes visai visuomenei, o ne saujelei žmonių“, – atidavęs savo balsą trečiadienį kalbėjo Gruzijos prezidentas. Šie žodžiai buvo skirti ne abchazams ir ne osetinams, kurie yra tvirtai pasiryžę atsiskirti nuo Gruzijos, o Vakarams. Šiems neįsikišus išspręsti konfliktų su separatistiniais regionais neįmanoma.

M.Saakašvilis kukliu rezultatu išlaikė egzaminą, tačiau dabar jo laukia dar sunkesnis išbandymas – pademonstruoti Vakarų sąjungininkams, kad demokratija Gruzijoje iš tikrųjų veikia. Prezidentas trečiadienį žadėjo glaudžiai bendradarbiauti su visomis parlamento frakcijomis, išklausyti ir paisyti jų nuomonės. Tačiau karštas gruzinų būdas verčia nerimauti. Opozicijos deputatai gali atsisakyti mandatų arba boikotuoti parlamento posėdžius, ir M.Saakašviliui vėl teks vienam kovoti prieš visus.