DIDŽIAUSIA V. PUTINO BAIMĖ – TEISIAMŲJŲ SUOLAS SENATVĖJE?

Ko gali bijoti vienas galingiausių žmonių pasaulyje Vladimiras Putinas? Pasak garsaus rusų žurnalisto Vladimiro Kara-Murzos, Rusijos prezidentas labiausiai bijo ne prarasti valdžią, o to, kas jo gali laukti senatvėje – teismo už visa tai, ką jis dešimtmečiais darė ir daro savo poste.

Praėjusią savaitę Rusijos Dūmos įstatymų leidimo komitetas klusniai patvirtino įstatymo projektą, užtikrinantį visišką teisinį neliečiamumą buvusiems šalies vadovams ir iki gyvenimo pabaigos užtikrins jiems senatorių statusą, t.y. Vietą aukštuosiuose parlamento rūmuose – Federacijos Taryboje. Kaip leidinyje „The Washington Post“ rašo V. Kara-Murza, tokia praktika primena Čilės diktatorių Augusto Pinochetą.

Kai kurie Vakarų (daugiausiai britų) leidiniai sugretino žinias apie šiuos įstatymus su gandais, kad V. Putinas serga Parkinsono liga ir gali atsistatydinti jau šių metų pabaigoje. Tačiau V. Kara-Murza teigia, kad gandai apie Rusijos prezidento ligą niekuo nepagrįsti, o štai baimė susilaukti atpildo – net labai reali.

Vienas iš įstatymo dėl neliečiamybės projekto autorių Andrejus Klišasas pareiškė, kad taip siekiama apsaugoti visus buvusius prezidentus, nors realiai tokiu gali būti vienintelis V. Putinas, nuo „nepagrįstų persekiojimų“. V. Kara-Murza ironizuoja, kad nė vienas valdžios netekęs diktatorius nemanė, kad kas nors galėtų jį „pagrįstai“ persekioti. Tai žino ir V. Putinas, kuris siekia užsitikrinti neliečiamybę tuo atveju, jei išsikraustytų iš Kremliaus.

Gandai apie Rusijos prezidento ligą niekuo nepagrįsti, o štai baimė susilaukti atpildo – net labai reali

„Ši baimė suprantama. Per du dešimtmečius valdžioje Putinas padarė daug dalykų, už kuriuos galėtų būti patrauktas atsakomybėn tiek pagal vidaus įstatymus, tiek ir pagal tarptautinę teisę: nuo rinkimų klastojimo, oponentų įkalinimo, žiniasklaidos suvaržymų ir kitų pažeidimų, iki žvėriškumų karuose Čečėnijoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Sirijoje“, – rašo V. Kara-Murza.

Be to, teigia rusų žurnalistas, gali būti, kad V. Putinas yra asmeniškai susijęs su kažkada jo pagrindinio oponento Boriso Nemcovo nužudymu 2015 m.

Rusijos teisių gynėjai, pasitelkę į pagalbą nepriklausomus teisininkus jau renka visus duomenis į „baltąją knygą“. Kaip rodo daugybės autoritarinių šalių patirtis, nuo Jugoslavijos iki Čilės, buvę diktatoriai neišvengiamai stoja prieš teismą. Todėl Rusijoje tam ruošiamasi jau šiandien. Anot V. Kara-Murzos, toks procesas yra daug priimtinesnis, nei tiesiog liaudies kerštas, kurio susilaukė Rumunijos diktatorius Nicolae Ceausescu arba Libijos diktatorius Muammaras Ghadafis, kuriuos be jokio teismo nužudė jų pačių bendrapiliečiai.

Kaip smarkiai žmogus bebūtų praradęs ryšį su tikrove po 20 metų valdžioje, sunku nepastebėti įspėjančių ženklų

„Atrodo, kad Putinas jau ruošiasi. Kaip smarkiai žmogus bebūtų praradęs ryšį su tikrove po 20 metų valdžioje, sunku nepastebėti įspėjančių ženklų – protestų Maskvoje ir Chabarovske, staigų Putino reitingų nuosmukio ir opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno populiarumo augimo“, – rašo V. Kara-Murza.

Jis primena, kad kiti Rusijos prezidento rinkimai turėtų įvykti 2024 m. ir veikiausiai jie bus taip pat suklastoti, kaip ir visi ankstesnieji. Todėl masinių protestų tikimybė vis didėja. Taigi, pastarieji neliečiamybės įstatymai – savotiškas draudimo polisas.

„Putino problema yra ta, kad su nuverstais diktatoriais retai elgiasi pagal jų surašytas taisykles. Paklauskite generolo Pinocheto“, – reziumuoja V. Kara-Murza.