„Buvome nuvilti. Mums visiškai nereikėjo pagalbos šiuo klausimu. Mes tiesiogine prasme per pirmąją savaitę sutriuškinome (Iraną), tačiau būtų buvę malonu, jei būtų pasakyta: „Mes norėtume padėti“, – per susitikimą su M. Rutte Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.
M. Rutte gynė NATO šalių elgesį, teigdamas, kad karo metu iš bazių Europoje kilo 4–5 tūkst. JAV lėktuvų.
Po susitikimo NATO vadovas žurnalistams sakė, kad D. Trumpas yra „visiškai įsipareigojęs NATO aljansui“, ir patikino, kad Vašingtonas „be jokių abejonių“ apsaugotų Europą užpuolimo atveju.
D. Trumpo išsakyta kritika NATO nuskambėjo likus vos dviem savaitėms iki liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje Ankaroje numatyto 32 valstybių narių vadovų susitikimo.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis bendrą puolimą prieš Iraną pradėjo vasario 28 dieną. D. Trumpas prieš tai nesikonsultavo su NATO, o pagrindinės Europos sąjungininkės išreiškė skeptišką požiūrį dėl karo būtinybės.
Antroji D. Trumpo kadencija pasižymi įtampa su NATO sąjungininkėmis, įskaitant nesutarimus dėl Grenlandijos, kurios kontrolę JAV prezidentas grasino perimti, tačiau po kelias savaites trukusių grasinimų sausį atsitraukė.
Vašingtonas taip pat aiškiai leido suprasti, kad nori, jog NATO sąjungininkės Europoje prisiimtų pagrindinę atsakomybę už savo konvencinę gynybą, kadangi JAV dėmesys krypsta į Kiniją.
Vykdydamas šį procesą, Pentagonas jau pranešė sąjungininkams, kad mažina visame pasaulyje NATO operacijoms skiriamų pajėgų skaičių.
Toks JAV žingsnis sukėlė baimę, kad Europa gali likti pažeidžiama agresyvios Rusijos akivaizdoje, nes sąjungininkės kai kurios pagrindinės ginkluotės klausimu vis dar priklauso nuo Vašingtono.
Naujausi komentarai