ECB ketvirtadienį sumažino pagrindinę indėlių palūkanų normą iki 2 proc. –  tai buvo septintas iš eilės ir aštuntas mažinimas nuo praėjusių metų birželio mėnesio.

Taip pat buvo sumažinta infliacijos prognozė: dabar tikimasi, kad ji šiemet pasieks centrinio banko nustatytą dviejų procentų tikslą, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai muitais daro spaudimą kainoms mažėti.

Kadangi infliacija po popandeminio šuolio stabilizavosi, ECB dėmesį sutelkė į skolinimosi sąnaudų mažinimą, kad sušvelnintų spaudimą 20-čiai euro zonos valstybių.

D. Trumpo muitai dar labiau prisidėjo prie perspektyvos neaiškumo, o Europa atsidūrė jo taikiklyje ir nuogąstauja, kad žemyno eksportuotojai patirs didelį smūgį.

Tačiau Ch. Lagarde laikosi santūraus tono. Nors JAV prekybos karas kelia problemų, ji atkreipė dėmesį į euro zonos ekonomikos stiprėjimo požymius, taip pat į galimą būsimą augimo stimulą dėl planų didinti išlaidas infrastruktūrai ir gynybai.

Ji atsisakė tiesiogiai komentuoti, ar ECB sustabdys palūkanų mažinimą kitame posėdyje liepos mėnesį, kaip kai kas tikisi, tačiau ne kartą pabrėžė, kad centrinis bankas yra „geroje padėtyje“.

„Esame geroje padėtyje, kad galėtume išlaviruoti neaiškiomis sąlygomis, kurios atsiras, – sakė ji. – Manau, kad artėjame prie monetarinės politikos ciklo pabaigos.“

ECB paliko nepakeistą 2025 m. augimo prognozę – 0,9 proc., taip pat pažymėjo, kad infliacija šiuo metu yra apie 2 proc., atsisakydamas ankstesnės formuluotės, kad ji yra „pakeliui į ten“. Gegužės mėnesį euro zonos infliacija sudarė 1,9 proc.

Vasaros pauzė

ING banko analitikas Carstenas Brzeskis teigė, kad Ch. Lagarde komentarai rodo, jog palūkanų normų mažinimas vasarą bus pristabdytas.

„Prireiks šiek tiek daugiau laiko suprasti, ar dabartinis infliacijos mažėjimas yra vienkartinis reiškinys, ar signalizuoja apie platesnę tendenciją“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė, kad tikisi, jog centrinis bankas šiemet dar kartą sumažins palūkanų normas, greičiausiai rugsėjo mėnesį.