Simboliu tapo kiaušiniai, kurių kaina pakilo po paukščių gripo bangos. D. Trumpui nurodžius, po tikslinės pagalbos ūkininkams, padidinus importo apimtį, kiaušiniai atpigo: 2025 m. kovą dvylika kiaušinių kainavo rekordinius 6,27 dolerio, dabar – 2,27. Tačiau kiaušiniai veikiau išimtis.
Kainos auga greičiau
Gegužę infliacija buvo pakilusi iki 4,2 proc., o rugsėjį siekė 3,7 proc. (Darbo statistikos biuro duomenys). Tai gerokai daugiau nei Federalinio rezervo siekiami 2 proc. Vidutinis darbo užmokestis auga lėčiau – apie 3 proc. („Trading Economics“ duomenimis). Nuo pavasario kainos kyla sparčiau už atlyginimus, o realioji darbuotojų perkamoji galia rugsėjį susitraukė 0,7 proc.
Labiausiai pabrango degalai: nuo D. Trumpo inauguracijos benzinas – beveik 31 proc., dyzelinas – 75 proc. Vidutinė benzino galono (3,79 l) kaina buvo pasiekusi 4,56 dolerio (dabar – apie 4,23), nors metų pradžioje siekė 2,81. Brangus dyzelinas savo ruožtu kelia ir kitų prekių kainas.
Federalinio rezervo banko tyrėjų teigimu, vasarį prekės dėl muitų buvo beveik 3 proc. brangesnės.
„Dėl kvailo karo su Iranu dyzelinas pabrango 50 proc., dėl muitų Kinijai pajamos iš sojų smuko 30 proc.“, – Europos žurnalistams skundėsi Ohajo ūkininkas Christopheris Gibbsas. Prieš dvejus metus balsavęs už D. Trumpą, šiandien jis piktinasi išaugusiomis išlaidomis traktoriams, trąšoms ir dėl pigios jautienos importo iš Argentinos. Žemės ūkio departamento duomenimis, ūkininkų pajamos šiemet sumažėjo 2,6 proc., o įvertinus infliaciją – 5,6 proc.
Dėl kvailo karo su Iranu dyzelinas pabrango 50 proc., dėl muitų Kinijai pajamos iš sojų smuko 30 proc.
Kenčia ir kitos D. Trumpo rinkėjų grupės. Anot „Wall Street Journal“, 30 metų fiksuotų būsto paskolų palūkanos siekia maždaug 7,3–7,5 proc. – tai sukėlė nekilnojamojo turto rinkos sąstingį, kai savininkai nenori parduoti būsto, kad neprarastų anksčiau gautų pigių paskolų, o nauji pirkėjai, ypač jaunos šeimos, neišgali skolintis dabartinėmis sąlygomis.
Brangstantis būstas, infliacija ir muitai lėmė, kad vidutinio JAV namų ūkio metinės išlaidos, anot „Glink Economic Analysis“, išaugo maždaug 4,7–6 tūkst. dolerių. Išlaidas padidino ne tik didesnės prekių, degalų kainos, bet ir išaugusios sveikatos draudimo įmokos.
Respublikonų argumentai
Respublikonai į tai atsako savais skaičiais. Nepriklausomo „Tax Foundation“ modeliavimu, dėl garsiojo biudžeto įstatymo „One Big Beautiful Bill“ vidutinei šeimai tenkančių federalinių mokesčių našta sumažėjo maždaug 2 300 dolerių. Konservatyvus „Heritage Foundation“ skaičiuoja, kad, įvertinus mokesčių lengvatas ir darbo rinkos situaciją, dirbančių asmenų šeimos realios disponuojamosios pajamos išaugo vidutiniškai 5–6 tūkst. dolerių.
Be to, išaugo J. Bideno laikais kritusi vidurinės klasės pensijų fondų vertė, padidinus muitus, skatinama vietinė gamyba, saugomos darbo vietos ir auga biudžeto pajamos.
Administracija pabrėžia ir energetikos laimėjimus. Pernai gamtinių dujų gavyba pasiekė rekordą, o JAV tapo didžiausiomis naftos gavėjomis pasaulyje: jos išgauna apie 16 proc. visos pasaulio žalios naftos (anksčiau buvo 7 proc.).
Makroekonominiai rodikliai iš tiesų tvirti: „Goldman Sachs“ prognozuoja 2,5–2,8 proc. metinį BVP augimą, o nedarbo lygis išlieka žemas (apie 4,2 proc.). Įmonių pelno ir akcijų kursų šuolį amerikiečiai gali sieti su dirbtinio intelekto (DI) bumu ir respublikonų priimtomis verslo mokesčių lengvatomis.
Kaip pažymi „Reuters“ analitikai, būtent lenktynės dėl DI pajėgumų kartu su mokesčių paskatomis kapitalo projektams išjudino milžiniškas investicijas, bendras JAV įmonių pelnas, „The Economist“ duomenimis, per metus šoktelėjo 30 proc.
Kita vertus, šis bumas siejamas su nedideliu skaičiumi įmonių, o likusi ekonomika – ypač smulkusis verslas, gamyba ir nekilnojamasis turtas – jaučia didelį aukštų palūkanų spaudimą.
Anot „Bloomberg“, tikrasis JAV ekonomikos stuburas – vidaus vartojimas, kuriam tenka apie 70 proc. BVP. DI jį veikia daugiausia netiesiogiai, per vadinamąjį turto efektą: išaugus akcijų rinkoms, pasiturintys namų ūkiai drąsiau leidžia pinigus.
Piliečių verdiktas
Nors makroekonominiai rodikliai išlieka stabilūs, vidutinis vartotojas susiduria su didžiule finansine įtampa dėl išpūstų pragyvenimo išlaidų. Ši tendencija aiškiai atsispindi naujausiose apklausose.
Viena naujausių AP-NORC apklausų parodė, kad vos 26 proc. JAV suaugusiųjų pritaria tam, kaip D. Trumpas valdo šalies ekonomiką, o jo veiksmai sprendžiant pragyvenimo išlaidų problemą tenkina tik 17 proc respondentų. 65 proc. apklaustųjų dėl atkakliai besilaikančių aukštų kainų tiesiogiai kaltina paties prezidento vykdomą politiką, o ne išorines aplinkybes.
„Fox News“ apklausoje prezidento pastangas suvaldyti infliaciją teigiamai vertina tik 22 proc. registruotų rinkėjų. 74 proc. respondentų JAV ekonominę situaciją apibūdina neigiamai, o du trečdaliai šalies gyventojų išreiškia gilų nepasitenkinimą bendra valstybės kryptimi.
Naujausi komentarai