Penktadienį D. Trumpas ir V. Putinas turėtų susitikti Aliaskoje – tai bus pirmosios pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų tiesioginės derybos nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį ir pirmasis jųdviejų susitikimas nuo 2018 metų derybų Helsinkyje.
JAV pareigūnai tvirtino, kad surengti šį susitikimą pasiūlė pats V. Putinas. JAV prezidentas sutiko jį pasikviesti į savo teritoriją, nors ne kartą viešai yra išreiškęs nusivylimą V. Putino veiksmais Ukrainoje ir pažangos dėl karo užbaigimo stoka.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas pasiekė „asmeninę pergalę“, gavęs kvietimą į derybas D. Trumpu JAV teritorijoje.
D. Trumpo kvietimas faktiškai užbaigia V. Putino izoliaciją, kurią Vakarai jam taiko nuo 2022 metų vasario.
Tačiau D. Trumpas ir jo administracija iš karto sumenkino šio susitikimo reikšmę.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu radijui sakė, kad būsimas susitikimas „nėra nuolaidžiavimas“ ir kad D. Trumpas nori susėsti prie derybų stalo su Rusijos prezidentu, kad įsitikintų, ar jis nusiteikęs rimtai.
D. Trumpas, neįprastai kuklus dėl savo diplomatijos, sakė, kad tai bus „pažintinis susitikimas“ ir kad pats savaime neatves iki susitarimo dėl karo Ukrainoje.
Jis teigė, kad iš karto po aukščiausiojo lygio susitikimo kalbėsis su V. Zelenskiu ir kitais Europos vadovais, kurie visi reikalauja, kad Ukraina nebūtų išstumta iš derybų dėl jos likimo.
„Europos vadovai anksčiau patyrė, kad tas, kuris paskutinysis kalbasi su Donaldu Trumpu, daro svarbiausią įspūdį“, – nurodė strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations” (CFR) bendradarbė Liana Fix (Liana Fiks).
Ji pridūrė, kad D. Trumpas labai nori būti tas, kuris „atneš taiką Ukrainai – net ir trumpai akimirkai, kad galėtų nusifotografuoti, kaip sutaria su Vladimiru Putinu dėl paliaubų“.
„Susitikimas – V. Putino pergalė“
Pirmuosius savo darbo mėnesius Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas, teigęs, kad vos tapęs prezidentu karą Ukrainoje užbaigs per 24 valandas, praleido bandydamas tarpininkauti taikos siekiui. Tačiau keli derybų raundai Stambule, telefoniniai pokalbiai ir diplomatų vizitai Maskvoje nepadėjo pasiekti proveržio.
Vasario mėnesį V. Zelenskiui lankantis Baltuosiuose rūmuose tarp jo ir D. Trumpo kilo viešas ginčas, o JAV viceprezidentas J.D. Vance'as apkaltino Ukrainą nedėkingumu už JAV pagalbą, kuri vėliau buvo laikinai sustabdyta.
Tačiau Ukraina greitai pakeitė retoriką, supratusi, kad bendraudama su D. Trumpu turi laviruoti tarp jo interesų, ir galiausiai susitiko su Baltųjų rūmų šeimininko pasiūlymu dėl paliaubų.
V. Putinas ne kartą atmetė šias paliaubas Ukrainoje ir užsitraukė D. Trumpo rūstybę: jis pagrasino Rusijai sankcijomis.
„Vien tai, kad toks aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks, bus V. Putino pergalė“, – sakė Rusijos politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.
„Putinas nepasiūlė Trumpui nieko reikšmingo, o Trumpas jau kviečia jį į Aliaską“, – pridūrė jis, taip pat pavadinęs naujų JAV sankcijų nebuvimą „besąlygiška Rusijos pergale“.
D. Trumpas atmetė kritiką dėl nuolaidžiavimo Rusijai, pažymėdamas, kad jis pritaikė didesnius muitus Indijai, kuri yra pagrindinė Maskvos naftos pirkėja.
Tačiau JAV prezidentas taip pat reikalauja nuolaidų iš V. Zelenskio, kuris atsisako atiduoti okupuotas Ukrainos teritorijas Rusijai.
Vašingtono Quincy instituto didžiosios strategijos direktorius George'as Beebe'as nurodė, kad D. Trumpas galėtų pradėti rengti susitarimo dėl karo pabaigos gaires.
Pasak jo, Rusija galėtų nenoriai sutikti, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos (ES) nare, jei ji savo ruožtu atsisakytų siekio įstoti į NATO.
„Kol šie santykiai apsiriboja politiniais ir ekonominiais ryšiais, o ne kariniais įsipareigojimais, manau, kad jie gali su tuo susitaikyti“, – kalbėdamas apie Rusija sakė G. Beebe'as.
Jis pridūrė, kad būsimas Rusijos ir JAV prezidentų susitikimas sukėlė lūkesčių, kurie gali nepasitvirtinti.
„Trumpas sprendžia klausimą, kuris yra kupinas politinio pavojaus, ir nėra absoliučiai jokių garantijų, kad tai bus sėkminga“, – nurodė jis.
