Europarlamentarai 418 balsų „už“ ir 218 balsų „prieš“ pritarė reformai, kuria siekiama paspartinti deportacijas, 27 bloko valstybėms reaguojant į politinį spaudimą pažaboti migraciją.
Balsavimas Strasbūre buvo viena paskutinių kliūčių reformai paprastai ilgame Europos Sąjungos (ES) teisėkūros kelyje.
Dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų parlamentarai rezultatą sutiko džiaugsmingai, o kairiojo sparno atstovai skandavo „Gėda“, taip pabrėždami didelius nesutarimus dėl teksto, kurį griežtai kritikuoja žmogaus teisių grupės.
„Šis reglamentas visiems parodo, kad mes, o ne kontrabandininkai, sprendžiame, kas gali likti Europos Sąjungoje, o kas privalo išvykti“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.
Tekstas visų pirma leidžia valstybėms atidaryti „grąžinimo centrus“ už ES sienų, į kuriuos galėtų būti siunčiami teisės pasilikti neturintys migrantai – tai padaryti nekantrauja grupė šalių.
Danija, Austrija, Graikija, Vokietija, Nyderlandai ir kitos šalys jau ieško galimybių įkurti tokius centrus.
„Mūsų tikslas – 2026 metais sudaryti pirmuosius susitarimus dėl šių struktūrų kūrimo, kad jos pradėtų veikti nuo 2027 metų“, – sekmadienį sakė Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis).
Šis planas, iki šiol buvęs marginalus, antradienį sulaukė tolesnio pritarimo, kai dauguma ES valstybių susitarė siekti užtikrinti ES finansavimą tokiems centrams. Tokiam žingsniui nepritarė Prancūzija ir Ispanija.
Europos vyriausybės siekia griežtesnės pozicijos, nes prastėjanti visuomenės nuomonė apie migraciją paskatino kraštutinių dešiniųjų pergales rinkimuose visame žemyne.
2025 metais sumažėjus atvykstančių migrantų skaičiui, Briuselis daugiausia dėmesio skiria repatrijavimo sistemos tobulinimui. Šiuo metu į kilmės šalį grąžinama mažiau nei 30 proc. asmenų, kuriems nurodyta išvykti.
Dešiniųjų pažiūrų Prancūzijos europarlamentaras Francois-Xavier Bellamy balsavimą pavadino „istoriniu žingsniu Europai ir įrodymu, kad pokyčiai įmanomi“.
„Nesame pasmerkti bejėgiškumui“, – pridūrė jis.
„Tamsus skyrius“
Be grąžinimo centrų, naujosiomis priemonėmis nustatoma griežta pareiga išsiunčiamiems migrantams išvykti ir bendradarbiauti su pareigūnais šiuo klausimu.
Tie, kurie to nedaro arba kelia pavojų saugumui, arba, kaip manoma, gali pasislėpti, gali būti sulaikyti iki dvejų metų.
Tokios nuostatos sukėlė žmogaus teisių grupių ir kairiųjų politikų pasipiktinimą.
Pagal naująsias taisykles pareigūnams būtų leidžiama atlikti trečiųjų šalių piliečių patikrinimus, kratas jų namuose ar kitose „susijusiose patalpose“, konfiskuoti asmeninius daiktus, siekiant užtikrinti neteisėtų migrantų grąžinimą.
Centro kairės Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys Alessandro Zanas reformą pavadino „tamsiu skyriumi Europai“.
„Tai atveria kelią priverstinėms deportacijoms, vis labiau invaziniams (Donaldo) Trumpo eros ICE (Imigracijos ir muitinės tarnybos) stiliaus patikrinimams ir sulaikymo normalizavimui net ir tiems žmonėms, kurie nepadarė jokio nusikaltimo“, – sakė jis, turėdamas omenyje griežtą JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos praktiką valdant prezidentui D. Trumpui.
Šalininkai teigia, kad grąžinimo centrai, kurie būtų galutinė paskirties vieta arba išsiunčiamųjų perkėlimo centrai, galėtų palengvinti repatrijavimą ir atgrasyti potencialius neteisėtus migrantus.
Tačiau kritikai abejoja jų veiksmingumu, atkreipdami dėmesį į kliūtis, su kuriomis susiduria panašūs projektai, ir lygina juos su „teisinėmis juodosiomis skylėmis“, kuriose migrantai gali įstrigti nežinioje be tinkamos priežiūros.
Jungtinė Karalystė (JK) atsisakė plano deportuoti dokumentų neturinčius migrantus į Ruandą, o Italijos valdomi migrantų priėmimo centrai Albanijoje susidūrė su teisiniais iššūkiais.
„ES valstybės narės galės deportuoti migrantus ir prieglobsčio prašytojus į vadinamuosius grąžinimo centrus, kurie iš esmės gali veikti kaip užsienyje esantys sulaikymo centrai ir, kaip pranešama, buvo aptarti su žmogaus teises pažeidžiančiomis šalimis, tokiomis kaip Ruanda ar Uzbekistanas“, – sakė Iskra Kirova iš organizacijos „Human Rights Watch“.
Kad įstatymas įsigaliotų, jam dar turi oficialiai pritarti valstybės narės. Preliminariai šiai reformai jau pritarta.
Dauguma naujųjų priemonių bus pradėtos taikyti iškart po šalių narių oficialaus patvirtinimo, o kai kurios nuostatos – po metų.
Naujausi komentarai