Mona Juul (Mona Jūl), atlikusi svarbų vaidmenį slaptose Izraelio ir palestiniečių derybose, kurios lėmė Oslo susitarimus XX amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje, yra viena iš kelių aukšto rango Norvegijos veikėjų, paminėtų neseniai paviešintuose J. Epsteino dokumentuose.
„Tai teisingas ir būtinas sprendimas (...) Juul ryšiai su nuteistu prievartautoju Epsteinu rodo rimtą sprendimų priėmimo klaidą“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide (Espenas Bartas Eidė).
Vyresnioji diplomatė pirmadienį buvo laikinai nušalinta nuo pareigų, kol bus pradėtas tyrimas dėl jos įtariamų ryšių su J. Epsteinu, kuris mirė 2019 metais Niujorko kalėjimo kameroje, laukdamas teismo dėl nepilnamečių merginų seksualinio išnaudojimo.
Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, J. Epsteinas M. Juul, jos vyrui Terje Rodui-Larsenui (Terjei Rodui Larsenui) ir dviem jų vaikams, testamentu paliko 10 mln. dolerių (8,45 mln. eurų).
T. Rodas-Larsenas kaip ir žmona buvo diplomatas ir Oslo derybų tarpininkas.
E. B. Eide teigė, kad ministerija viso tyrimo metu toliau bendraus su M. Juul, siekdama nustatyti jų sandorių mastą.
„Svarbu suprasti, kokio masto kontaktus ji, kaip Užsienio reikalų ministerijos darbuotoja, turėjo su Epsteinu“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad Jordanijos ambasadai vadovaus ambasadoriaus pavaduotojas, kol bus paskirtas naujas pasiuntinys.
Norvegijos politiniai lyderiai ir karališkieji asmenys atsidūrė J. Epsteino skandalo epicentre, įskaitant Pasaulio ekonomikos forumo generalinį direktorių Borge Brende (Biorgę Brendę) ir buvusį ministrą pirmininką Thorbjorną Jaglandą (Torbjorną Jaglandą), kuris tiriamas dėl „sunkios korupcijos“.
Norvegijos sosto įpėdinė princesė Mette-Marit (Metė Marit) taip pat atsidūrė dėmesio centre dėl savo ryšių su J. Epsteinu, dėl kurių penktadienį ji pareiškė „labai apgailestaujanti“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)