„Jei 360 įstatymų leidėjų parems sprendimą skelbti naujus rinkimus, jie įvyks 2028 metų balandžio 16 dieną“, – teigė Mehmetas Ucumas, anot privataus transliuotojo NTV ir laikraščio „Cumhuriyet“.
Pagal Turkijos įstatymus, rinkimai įprastai turėtų vykti tų metų gegužę.
Tačiau šalies konstitucija leidžia parlamentui skelbti pirmalaikius rinkimus, jei tam pritaria bent 360 iš 600 Turkijos parlamento narių.
Toks žingsnis atvertų kelią R. T. Erdoganui siekti dar vienos kadencijos.
R. T. Erdogano valdančioji islamiška konservatyvi partija AKP ir jos nacionalistinė sąjungininkė MHP parlamente kontroliuoja 326 vietas.
Vyriausybė ne kartą pabrėžė, kad rinkimai vyks numatytu laiku.
R. T. Erdoganas, kuris į valdžią atėjo 2003 metais kaip ministras pirmininkas, po trijų kadencijų premjero poste 2014-aisiais buvo išrinktas prezidentu.
Turkijai perėjus prie vykdomosios prezidentinės sistemos, jis buvo perrinktas 2018 metais, o vėliau – 2023-iaisiais.
Signalas apie pirmalaikius rinkimus?
Praėjusį savaitgalį lankydamasis savo gimtojoje Juodosios jūros Rizės provincijoje, R. T. Erdoganas, kalbėdamas savo rėmėjams apie „būsimus rinkimus“, užsiminė apie galimybę juos surengti anksčiau laiko.
„Tikėdamas šia vienybe ir solidarumu, aš vėl tikiu, kad mes, Dievui leidus, sėkmingai įveiksime būsimus rinkimus“, – sakė R. T. Erdoganas.
Stebėtojai šiuos komentarus interpretavo kaip galimą nuorodą į pirmalaikius rinkimus, tačiau AKP atstovas spaudai Omeras Celikas atmetė šią prielaidą.
„Tai nebuvo signalas apie pirmalaikius rinkimus. Mūsų darbotvarkėje rinkimų nėra“, – žurnalistams teigė O. Celikas.
Kai 2023 metų gegužę, tvyrant vis didesniam nerimui dėl Turkijos ekonomikos perspektyvų, R. T. Erdoganas buvo perrinktas, jo paties teigimu, paskutinei kadencijai, jis pažadėjo šalies ateitį patikėti „mūsų jaunimui“.
Opozicijos lyderis Ozguras Ozelis ne kartą ragino surengti pirmalaikius rinkimus, kai 2025 metų kovą buvo įkalintas Stambulo meras Ekremas Imamoglu (Ekremas Imamohlu), plačiai laikomas pagrindiniu R. T. Erdogano varžovu. Už grotų jis atsidūrė atliekant tyrimą dėl kyšininkavimo, kurį kritikai vadina politiškai motyvuotu.
E. Imamoglu buvo įkalintas tą pačią dieną, kai CHP oficialiai jį iškėlė kandidatu 2028 metų prezidento rinkimuose.
Po prieštaringai vertinamo teismo sprendimo, pakeitusio CHP vadovybę, O. Ozelis įkūrė „Yeni Parti“ („Naująją partiją“), kuri sulaukė pakankamos parlamentarų paramos, kad taptų pagrindine Turkijos opozicine jėga.
Kol kas neaišku, kas būtų pagrindinis R. T. Erdogano varžovas iš opozicijos, nes mažai tikėtina, kad E. Imamoglu galės kandidatuoti būdamas už grotų.
Nors R. T. Erdoganas kritikų dažnai kaltinamas autoritarinėmis tendencijomis, ypač po nepavykusio 2016 metų liepos perversmo ir po jo sekusių masinių valymų, jis išlieka populiarus tarp savo rėmėjų, kurie jį laiko vieninteliu lyderiu, gebančiu pasipriešinti Vakarų spaudimui ir vesti Turkiją per regionines bei tarptautines krizes.
Naujausi komentarai