Turkijos dominuojanti Teisingumo ir plėtros partija (AKP) per sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus susigrąžino prarastą parlamentinę daugumą, rodo beveik galutiniai šių vienų svarbiausių šalies pastarųjų metų rinkimų rezultatai.
Kaip praneša televizija „CNN-Turk“, duomenys, gauti apdorojus 97 proc. balsalapių, rodo, kad ši islamiškos pakraipos partija, kurią įkūrė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), laimėjo 49,4 proc. balsų.
Toks rezultatas reiškia, kad 550 vietų parlamente AKP po penkis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus užsitikrino 315 mandatų, kurių visiškai pakanka tam, kad ji galėtų suformuoti naują vyriausybę savo pačios jėgomis.
„Šiandien pergalės diena, – šalininkų miniai pareiškė džiūgaujantis ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu). – Ši pergalė priklauso liaudžiai.“
„Šiandien nėra pralaimėjusiųjų, bet tik laimėtojai“, – sakė jis ir, paraginęs siekti vienybės, pridūrė: „Mes kursime naują Turkiją su kiekvienu piliečiu.“
Tokie sekmadienio balsavimo rezultatai yra visiškai netikėti, nes prieš rinkimus rengtos apklausos rodė, kad AKP gali viltis gauti ne daugiau kaip 40-43 proc. balsų.
Visus rinkimus Turkijoje nuo 2002 metų laimėdavusi AKP birželį surinko tik kiek daugiau negu 40 proc. balsų ir užsitikrino 258 mandatus, bet neįgijo daugumos.
„Aš arba chaosas“
Sėkmingi rinkimai taip pat yra didelė asmeninė pergalė 61 metų R.T.Erdoganui, kuris dabar galės užsitikrinti pakankamą paramą savo prieštaringai vertinamam siekiui paversti savo postą JAV stiliaus prezidentine institucija, turinčia didelius vykdomuosius įgaliojimus.
Tai jau antri rinkimai Turkijoje vos per penkis mėnesius; jie buvo sušaukti birželio mėnesį pirmą kartą per 13 metų praradus daugumą parlamente ir nesugebėjus suformuoti valdžios pasidalijimo vyriausybės.
R.T.Erdoganas teisino sprendimą taip greitai surengti dar vienus rinkimus ir sakė, jog tai buvo „būtinybė“ po aiškaus laimėtojo neiškėlusių rinkimų.
„Turkija žengė didelius žingsnius kelyje į demokratiją ir tai bus dar kartą sustiprinta šiandienos rinkimuose“, – sakė jis, atiduodamas savo balsą Stambule.
Turkai aktyviai balsavo smarkiai susiskaldžiusiai šaliai išgyvenant kruviną džihadistų išpuolių bangą ir atsinaujinusį konfliktą su kurdais, vyksta vieni svarbiausių pastaraisiais metais rinkimų.
Kad naujos AKP administracijos laukia rimti iššūkiai parodė ir tai, kad policijai teko panaudoti vandens patranką ir leisti ašarines dujas vaikant protestuojančius kurdų aktyvistus, kurie pagrindiniame kurdų Dijarbakyro mieste degino padangas ir šiaudinius čiužinius.
„Noriu tik taikos ir brolybės, pastaruoju metu mes per daug kentėjome“, – pagrindiniame kurdų mieste Dijarbakyre sakė 43 metų rinkėjas Kiziltoprakas Mahmutas (Kiziltoprakas Machmutas).
Per rinkimų kampaniją R.T.Erdoganas, skersai išilgai raižydamas šalį su žinia: „Aš arba chaosas“, tikino, kad tik jis ir jam ištikimas A.Davutoglu gali užtikrinti saugumą.
„Turkijoje suveikė nestabilumo jausmas suporuotas su Erdogano „stipraus žmogaus, kuris gali jus apginti“ strategija“, – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje parašė Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneras Cagaptayus (Soneras Čahaptajus).
„Iššūkiai kasdien auga“
Savo ruožtu Brookingso (Brukingso) institutas perspėjo, kad nepaisant to, kokie bus sekmadienio rezultatai, „Turkijai kylantis iššūkiai kasdien auga“.
Šis Vašingtone įsikūręs strateginių tyrimų centras ypač pabrėžė kurdų krizę, netvirtą ekonomikos būklę ir konfliktą kaimyninėje Sirijoje.
Liepą – vos mėnesiui praėjus po to, kai viena prokurdiška partija pirmą kartą pateko į parlamentą, – atsinaujinęs smurtas sukrėtė 2013 metų paliaubas ir turkai dabar baiminasi visapusiško karo su uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėliais atsinaujinimo.
Tad visų akys krypo į charizmatiškojo teisininko Selahattino Demirtaso (Selachatino Demirtašo) vadovaujamą Liaudies demokratų partiją (HDP), kuri birželio mėnesį pateko į istoriją tapusi pirmuoju kada nors į Turkijos parlamentą patekusiu kurdams atstovaujančiu judėjimu, nors šios etninės grupės narių šalyje gyvena 150–20 milijonų. Tada ji surinko kiek daugiau negu 13 proc. balsų ir gavo 80 vietų, atimdama daugumą iš AKP.
Tačiau šįkart HDP, kuri sulaukia kaltinimų, jog esanti tik priedanga PKK, kurios ginkluota kampanija už autonomiją nuo 1984 metų pareikalavo 45 tūkst. gyvybių, vos ne vos pateko į parlamentą užsitikrinusi 10 proc. paramą.
Parama Nacionalistinio judėjimo partijai (MHP), kuriai vadovauja Devletas Bahceli (Devletas Bachčelis), irgi sumenko iki 11 proc. nuo 16 proc., kuriuos ji buvo užsitikrinusi birželio mėnesį. Komentuotojų nuomone, dauguma jos šalininkų šįsyk balsus atidavė AKP.
Pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), kuriai priklausė šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas (Mustafa Kemalis Atatiurkas), gavo maždaug 23 proc. balsų. Birželį ji užsitikrino kiek didesnė paramą – 25 proc. balsų.
„Gavome, ko nusipelnome“
Rinkimų komisija nurodė, kad balsavo 85 proc. iš 54 mln. registruotų rinkėjų, – tai 1 proc. daugiau nei birželį, kai aktyvumas siekė 84 procentus.
Prie daugelio rinkimų apylinkių, kuriose lankėsi AFP korespondentai, buvo nusidriekusios ilgos eilės.
„Labai apgailestauju, bet rezultatai rodo, kad žmonėms priimtina dabartinė situacija, – sakė 22 metų teisės studentė Sevim. – Žmonės gauna vyriausybę, kokios jie nusipelnė. Tad mes gavome, ko nusipelnome.“
Turkijos ekonomikos, kurios bendrasis vidaus produktas – apie 800 mlrd. JAV dolerių, augimas 2014 metais nesiekė trijų procentų. Liros kursas nusmuko per 20 proc., o turizmo sektorių skaudžiai paveikė nuogąstavimai dėl saugumo.
Be to, vyriausybė sunkiai susidoroja su daugiau negu 2 mln. pabėgėlių, pasitraukusių iš pilietinio karo krečiamos Sirijos, našta.
Aiškaus nugalėtojo neiškėlę rinkimų rezultatai taip pat būtų reiškę nesmagią padėtį Turkijai, kurioje lapkričio 15-16 dienomis į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą susirinks pasaulio lyderiai, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).
Turkijoje parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai pagal proporcinę sistemą, balsuojant už sąrašus, sudaromus kiekvienai iš 81 šalies provincijos.
Partija turi surinkti bent 10 proc. balsų, kad patektų į 550 vietų parlamentą. Šis slenkstis yra viena iš griežčiausių pasaulyje rinkimų taisyklių.
Rinkimuose dalyvavo 16 partijų, taip pat balotiravosi 21 nepriklausomas kandidatas.
Naujausi komentarai