Naftos barelio kaina pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš ketverius metus viršijo 100 JAV dolerių (86 eurus).
„Artimiausiu metu naftos tiekimo trūkumo Europoje nebus. Pagal mūsų taisykles, visos valstybės narės privalo turėti avarinių atsargų 90-čiai dienų“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen.
Karo Artimuosiuose Rytuose padariniai jau jaučiami Europoje, didėjant energijos kainoms, nuo smūgių nukenčiant NATO sąjungininkams, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.
JAV ir Izraelio karui prieš Iraną tęsiantis antrą savaitę ir Teheranui vykdant naujus atsakomuosius smūgius Persijos įlankos regione, naftos kainos pirmadienį smarkiai pakilo.
„Dabar matome regioninį konfliktą su nenumatytomis pasekmėmis. Ir jo išplitimas šiandien jau yra realybė“, – sakė EK pirmininkė Europos Sąjungos (ES) ambasadoriams.
Ji kalbėjo prieš vidurdienio pokalbį su Artimųjų Rytų lyderiais.
„Mūsų piliečiai atsidūrė kryžminėje ugnyje. Mūsų partneriai yra puolami“, – sakė U. von der Leyen, paminėdama Irano gamybos droną, pataikiusį į Didžiosios Britanijos bazę ES priklausančiame Kipre, prekybos sutrikimus ir žmonių perkėlimą.
Nors Iranas oficialiai neuždarė Hormūzo sąsiaurio, per kurį gabenama penktadalis pasaulio neperdirbtos naftos ir daug dujų, laivyba šiuo ypač svarbiu vandens keliu beveik sustojo.
Europos dujų kainos pirmadienį taip pat smarkiai išaugo.
U. von der Leyen pabrėžė, kad „dėl Irano režimo neturėtų būti liejamos ašaros“.
„Irano žmonės nusipelno laisvės, orumo ir teisės spręsti savo ateitį – net jei žinome, kad tai bus kupina pavojų ir nestabilumo karo metu ir po jo“, – teigė ji.
Ilgalaikis karo poveikis kelia egzistencinių klausimų dėl tarptautinės taisyklėmis pagrįstos sistemos ateities ir 27 valstybių bloko vietos pasaulyje, kasmetiniame ES diplomatų susitikime Briuselyje tvirtino EK pirmininkė.
„Mintis, kad galime tiesiog atsitraukti ir pasitraukti iš šio chaotiško pasaulio, yra tiesiog klaidinga“, – sakė ji.
U. von der Leyen taip pat kalbėjo apie Ukrainos konfliktą ir patikino susirinkusiuosius, kad Briuselis įvykdys gyvybiškai svarbų 90 mlrd. eurų paskolos Kyjivui įsipareigojimą, kurį blokuoja Vengrija.
„Mes įvykdysime savo įsipareigojimus, nes ant kortos pastatytas mūsų patikimumas ir, dar svarbiau, mūsų saugumas“, – pabrėžė ji.
(be temos)