ES dėl Ukrainos krizės paskelbė sankcijas dar 13 asmenų ir dviem įmonėms
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį išplėtė sąrašą subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl vaidmens Ukrainos krizėje, įtraukdama į jį dar 13-a asmenų iš Rusijos ir Krymo, taip pat dvi įmones, pranešė Bendrijos diplomatai.
Kol kas neturima daugiau jokios išsamesnės informacijos, tačiau šaltiniai sakė, kad į sąrašą įtrauktos dvi Krymo įmonės, kurios buvo perimtos Rusijos po to, kai ji kovą aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį.
ES jau anksčiau įvedė turto įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems Rusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlė jam grėsmę.
Naujas sankcijas Rusijai rengianti ES akcentuoja Ukrainos prezidento rinkimų svarbą
Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį derybų dėl Ukrainos, teigdami, kad gegužės 25 dieną toje šalyje numatyti prezidento rinkimai turi įvykti, ir rengdamiesi paskelbti apie naujas sankcijas grupei asmenų Rusijoje ir Kryme, kurie prisidėjo prie krizės.
Į ES sudarytą sąrašą subjektų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas, turėtų būti įtraukti dar 13 asmenų ir dvi įmonės, naujienų agentūrai AFP sakė du Bendrijos diplomatai.
Atvykę į derybas ministrai, kurie taip pat susitiks su šiuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančiu Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), griežtai pasmerkė prorusiškų separatistų sekmadienį Rytų Ukrainoje organizuotus referendumus dėl nepriklausomybės nuo Kijevo, teigdami, kad šie balsavimai buvo neteisėti.
Pasak ministrų, vienintelis kelias į priekį yra gegužės 25-ąją Ukrainoje numatyti valstybės vadovo rinkimai.
„Viliuosi, kad šiandien mes (ES Užsienio reikalų) taryboje pareikšime tvirtą paramą tiems rinkimams“, - sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas).
„Didelėje dalyje Ukrainos nėra jokių keblumų surengti šiuos rinkimus“, - pridūrė jis.
D.Burkhalteris, kuris turi supažindinti ES ministrus su keturių punktų taikos „kelio gairių“ planu, sakė, kad ESBO ketina pasiųsti į Ukrainos prezidento rinkimus tūkstantį stebėtojų - tai bus „viena didžiausių misijų“ per visą šios tarptautinės organizacijos istoriją.
„Labai svarbu, jog mes tikime, kad rinkimai gali įvykti, ir dirbame ta kryptimi“, - sakė ESBO pirmininkas.
D.Burkhalteris, kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, jog dabar „svarbiausia atkurti nuoširdų dialogą tarp pagrindinių veikėjų, taip pat tarp Rusijos ir ES bei Rusijos ir Jungtinių Valstijų“.
„Galime prie to prisidėti“, - pabrėžė jis.
ES jau taiko turto įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems Rusijos ir Ukrainos piliečiams, kurie pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlė jam grėsmę.
Vokietijos diplomatijos vadovas antradienį lankysis Ukrainoje
Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį apsilankys Ukrainoje, kad paremtų pastangas organizuoti nacionalinį dialogą vykstant konfliktui tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų, pranešė jo vadovaujama žinyba.
Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) „ketina rytoj vykti į Ukrainą. Jis, be kita ko, dalyvaus derybose Kijeve su Ukrainos vyriausybės atstovais“, pirmadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovo atstovas spaudai.
Jis pridūrė, kad ministras taip pat planuoja nuvykti į Ukrainos rytus.
ES grasina naujomis sankcijomis Rusijai ir žada didesnę pagalbą Kijevui
Europos Sąjunga mėgins imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant Ukrainos krizę, dar kartą viešai pademonstruodama paramą Kijevo vyriausybei ir pagrasindama Rusijai naujomis, griežtesnėmis sankcijomis.
Vienas aukščiausių Bendrijos pareigūnų, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), atstovaujantis 28-iems bloko šalių lyderiams, pirmadienį pirma kartą per jau ne vieną mėnesį trunkančią krizę atvyks į Kijevą susitikti su Ukrainos laikinąja vyriausybe.
„Vyksiu į Kijevą pratęsti derybų apie tai, kaip stabilizuoti situaciją Ukrainoje prieš prezidento rinkimus... kaip padaryti galą smurtui Ukrainoje ir kaip pradėti platų nacionalinį dialogą“, - nurodė H.Van Rompuy savo pareiškime.
Pasak ES prezidento, į Kijevą jis vyksta Ukrainos vyriausybės vadovo Arsenijaus Jaceniuko kvietimu.
Tuo tarpu ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks Briuselyje ir mėgins sumažinti nesutarimus dėl to, kaip reaguoti į rimčiausią krizę Europoje nuo šaltojo karo laikų.
Jau antradienį Ukrainos premjeras A.Jaceniukas vyks atsakomojo vizito į Briuselį. Čia jo vadovaujama ministrų delegacija dalyvaus svarbiose derybose su Europos Komisija.
To susitikimo darbotvarkėje numatyta aptarti ES pažadą skirti 11 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą, kuris turėtų padėti stabilizuoti šalies ekonomiką. Ši pažadą Bendrija davė kovą, kai pasirašė su Ukraina asociacijos sutarties politinę dalį.
Kitas svarbus klausimas, kurį ketinama spręsti, tai pastangos užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai po to, kai Rusija, kuri yra jos pagrindinė dujų tiekėja, smarkiai padidino kainas ir pareikalavo nedelsiant padengti milijardų dolerių įsiskolinimą už dujas.
Pirmadienį Briuselyje taip pat numatytas antrasis ES, Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybų raundas.
Nuomonių skirtumai dėl sankcijų
Tuo tarpu ES užsienio reikalų ministrai stengsis viešai nerodyti to, ką kai kurie diplomatai vadina „labai dideliais nesutarimais“ tarp 28 bloko narių dėl Rusijos.
Visų pirma, po Rusijos prezidento Vladimiro Putino, regis, taikingesnių praėjusios savaitės pastabų „mes nesame tikri, ar Putino perkalibravimas pastarosiomis dienomis buvo užstatas dėl kitokios pozicijos Ukrainos“ klausimu, sakė vienas informuotas ES diplomatas, kuris prašė jo pavardės neskelbti.
Prorusiškiems sukilėliams paskelbus, kad už dviejų nepriklausomų respublikų įkūrimą Rytų Ukrainoje balsavo nuo 90 iki 96 proc. žmonių, ES ministrai aptars šią situaciją su Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) pirmininku Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), kuris praėjusią savaitę buvo susitikęs su V.Putinu.
Kol kas ES įvedė sąskaitų įšaldymą ir vizų draudimą 48-iems rusams ir ukrainiečiams, pažeidusiems Ukrainos teritorinį vientisumą ar sukėlusiems jam grėsmę.
Tačiau priklausomai nuo įvykių Ukrainoje ministrai gali nuspręsti išplėsti šiuos teisinius kriterijus atvejams, kai asmenys ar subjektai, kaip manoma, pakenkė Ukrainos saugumui arba aktyviai skatino nestabilumą.
Taip gali būti įtrauktos, pavyzdžiui, kompanijos, kurios turėjo naudos iš Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Tikrai manome, kad tai yra nusavinimas, konfiskavimas, tad galvojame, kad yra privalumų sankcijas (taikyti plačiau)“, – sakė vienas šaltinis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį perspėjo dėl „pasekmių“, jei prezidento rinkimų, kurie Ukrainoje planuojami gegužės 25 dieną, nepavyktų surengti ir šalis būtų dar labiau destabilizuota.
Tačiau ES narės nesutaria dėl tolesnių veiksmų. Kai kurie griežtosios linijos šalininkai yra pasirengę vadinamajai 3-iai ekonominių ir finansinių sankcijų fazei, o kitos narės nesutinka su tokia idėja ir tvirtina, kad dar yra daug galimybių diplomatijai.
Tarp „vanagų“ yra trys Baltijos valstybės, Lenkija, Švedija ir Čekija, o taikingesnės pozicijos šiuo klausimu laikosi Italija, Kipras, Vengrija ir Bulgarija.
ES pavyks susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, mano olandų ministras
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Frankas Timmermansas (Frankas Timermansas) pareiškė manantis, kad Europos Sąjungai pirmadienį pavyks susitarti išplėsti sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.
„Manau, taip“, - sakė jis žurnalistams, paklaustas, ar pirmadienį Briuselyje susitiksiantys Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai susitars išplėsti sankcijų sąrašą.
Kiek anksčiau diplomatai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad susitikime gali būti sutarta į sąrašą subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos dėl krizės Ukrainoje, įtraukti apie 14 asmenų ir dvi Kryme veikiančias įmones.
Ukrainos krizė gali turėti „sunkių ekonominių padarinių“, įspėja TVF vadovė
Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) interviu Vokietijos laikraščiui pirmadienį įspėjo, kad Ukrainos krizė gali turėti „sunkių“ ekonominių padarinių kitoms šalims.
Ch.Lagarde interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ taip pat sakė, kad TVF Ukrainai skirto 17 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketo nepakaks.
„Krizė Ukrainoje yra grėsmė, kurią labai sunku įvertinti ir kurios keliamą grandininės reakcijos riziką kitoms šalims beveik neįmanoma prognozuoti“, - sakė TVF vadovė.
„Bet kokiu atveju ji gali turėti sunkių ekonominių padarinių“, - pabrėžė Ch.Lagarde.
TVF direktorė antradienį Berlyne susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel kasmetinių derybų dėl pasaulio ekonomikos situacijos, kuriose taip pat dalyvaus Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio banko, Tarptautinės prekybos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos vadovai.
Paklausta, kur slypi didžiausi pavojai, Ch.Lagarde sakė, kad neramumai Ukrainoje daro poveikį tarptautinei prekybai, tiesioginėms užsienio investicijoms, užsienio kapitalo srautams bei Europos aprūpinimui energijos ištekliais.
„Ukrainai reikia gerokai daugiau nei 17 mlrd. dolerių, pavyzdžiui, dvišalės pagalbos iš užsienio ir finansinės pagalbos iš kitų tarptautinių finansinių institucijų“, - sakė TVF vadovė, pridūrusi, kad tarptautinė bendrija neturi pasirinkimo.
„Negalime tiesiog pasakyti, kad situacija yra per daug nesaugi, todėl dabar neduosime pinigų“, - sakė Ch.Lagarde.
Naujausi komentarai