Pagal naujus apribojimus – jie yra platesnio sankcijų, taikomų Rusijai dėl 2022 m. jos pradėtos invazijos į Ukrainą, paketo dalis – ES sostinėse dirbantys Rusijos diplomatai turės iš anksto pranešti juos priimančių šalių vyriausybėms apie planuojamas išvykas iš šalies, kurioje yra akredituoti.

To imamasi reaguojant į padaugėjusias įtariamo sabotažo operacijas, įskaitant padegimus, kibernetines atakas, dronų įsiveržimus ir žalą infrastruktūrai – dėl viso to Europos žvalgybos agentūros kaltina Rusiją.

ES saugumo pareigūnai perspėjo, kad Rusijos žvalgybos agentai dažnai naudojasi diplomatine priedanga vykdydami operacijas užsienyje, juos sunku stebėti, kai išvyksta iš priimančiosios šalies.

„The Financial Times“ citavo vieną aukšto rango ES diplomatą, sakiusį, kad įtariamus šnipus sunku stebėti, kai jie kerta ES vidaus sienas.

Čekija buvo pirmoji, pasiūliusi įvesti judėjimo apribojimus 2023 m., kai išprašė kelis šnipinėjimu apkaltintus Rusijos diplomatus. Tačiau daugelis tų pačių diplomatų, kaip pranešta, liko akredituoti kaimynėje Austrijoje, todėl jie gali laisvai įvažiuoti į Čekiją.

Anksčiau Praha pasisakė už tai, kad Rusijos diplomatams būtų visiškai uždrausta išvykti iš priimančios šalies į kitas ES valstybes.

„Nėra jokio „Šengeno Rusijai“, – britų laikraščiui sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, įsitikinęs, kad Rusijos diplomatams neturėtų būti suteiktas neribotas patekimas į bloko atvirų sienų zoną.

Vengrija, labiausiai prieštaravusi judėjimo apribojimams, dabar, kaip pranešama, atsisakė šio prieštaravimo, tai atvėrė kelią įtraukti šią priemonę į kitą ES sankcijų paketą.

Tolesnės diskusijos dėl sankcijų numatytos trečiadienį.