Štai šalys, kurioms šis ultimatumas kelia didžiausią grėsmę, jei jis bus įgyvendintas:

Kinija

Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, o metiniai importo ir eksporto srautai tarp šių dviejų šalių, analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, siekia beveik 240 mlrd. JAV dolerių (207 mlrd. eurų).

Šis Briuselyje įsikūręs institutas Rusijos mėnesinius prekybos duomenis renka nuo tada, kai ši šalis dėl sankcijų, nustatytų dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, 2022 metų balandį nustojo skelbti išsamius duomenis.

„Bruegel“ teigimu, Kinijai tenka 48 proc. Rusijos užsienio prekybos srautų.

Per metus iki 2025 metų gegužės Rusija į šią šalį eksportavo 125 mlrd. JAV dolerių vertės prekių, įskaitant gamtines dujas ir naftą, medicinos įrangą ir chemijos produktus.

Jos importas iš Kinijos siekė 113 mlrd. JAV dolerių, o daugiausia importuota plieno, įrangos, elektronikos ir tekstilės gaminių.

Komentuodamas D. Trumpo antradienį išsakytą grasinimą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas sakė, kad jo šalies pozicija Ukrainos klausimu visada buvo „aiški ir nuosekli – mes visada tikėjome, kad dialogas ir derybos yra vienintelis įmanomas Ukrainos krizės sprendimas“.

Kinija „kategoriškai prieštarauja visoms neteisėtoms vienašališkoms sankcijoms“, sakė jis ir pridūrė: „Muitų kare nugalėtojų nėra.“

Indija

Indija yra trečia pagal dydį Rusijos prekybos partnerė, o importo ir eksporto srautai tarp dviejų šalių per metus iki gegužės, „Bruegel“ skaičiavimais, siekė 68 mlrd. JAV dolerių.

Apie 90 proc. šios sumos sudaro Rusijos eksportas į Indiją, o tai yra daugiausia iškastinis kuras. Indija yra didžiausia Rusijos naftos pirkėja pasaulyje.

Indijos eksportą į Rusiją iš esmės sudaro branduoliniai reaktoriai, mašinos ir farmacijos preparatai.

Tačiau, remiantis keletu žiniasklaidos pranešimų, manoma, kad slaptos prekybos apimtys yra gerokai didesnės. Pavyzdžiui, „The Wall Street Journal“ teigia, kad Indijos laivybos bendrovės pasitelkia šešėlinį laivyną sankcionuotos rusiškos naftos pervežimui.

Baltarusija

Baltarusija – artima Rusijos sąjungininkė, kuri pati sulaukė JAV ir ES sankcijų už pagalbą Maskvai kare su Ukraina – labai priklauso nuo Rusijos naftos ir dujų savo energetikos poreikiams tenkinti.

Rusijos muitinės duomenimis, 2024 metų sausio–spalio mėnesiais šalių tarpusavio prekybos apimtys siekė 60 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau muitų, kuriais grasina D. Trumpas, poveikis Baltarusijai gali būti ribotas, nes, remiantis Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos statistikos duomenų baze, ji į Jungtines Valstijas eksportuoja tik 21 mln. JAV dolerių vertės prekių, daugiausia maisto produktų.

ES ir Turkija

Nors Europos Sąjunga Rusijai yra paskelbusi virtinę sankcijų, ji tebėra stambi rusiškų dujų pirkėja.

Pasak „Bruegel“, ES veikiausiai yra antra pagal dydį Maskvos prekybos partnerė, o eksporto ir importo srautai tarp Europos bloko ir Rusijos per metus iki gegužės siekė 71 mlrd. JAV dolerių.

Europos Komisija siekia sumažinti šią prekybą ir yra pateikusi planą, kaip iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti Rusijos gamtinių dujų importą.

„Bruegel“ teigimu, Turkija, kuri nėra ES narė, yra ketvirta pagal dydį Rusijos prekybos partnerė ir šių dviejų šalių tarpusavio prekybos apyvarta pernai siekė 52 mlrd. JAV dolerių.

Turkija daugiausia importavo Rusijos iškastinį kurą ir eksportavo elektroniką.