Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad plataus masto ES sankcijos dėl karo Ukrainoje, įskaitant daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto įšaldymą, galios bent iki 2026-ųjų pradžios.

Sprendimas priimtas po to, kai pareigūnai pareiškė, kad rengia nenumatytų atvejų planus, kaip išlaikyti bloko ekonomines sankcijas Maskvai, jei Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atsisakytų nusileisti.

ES kolegos baiminosi, kad Budapeštui atsisakius pratęsti sankcijų taikymą, gali labai sumažėti bloko įtaka Rusijai, Jungtinėms Valstijoms dedant daug pastangų dėl taikos.

V. Orbanas šį sprendimą priėmė galutinai, kai paskutinį kartą sankcijas, kurios turi būti pratęsiamos kas šešis mėnesius, reikėjo atnaujinti sausį.

Tačiau ES užtikrino, kad šiuo metu taikomos priemonės liks galioti, tačiau dėl Vengrijos sąjungininkės Slovakijos blokavimo jai nepavyko gauti pritarimo naujam sankcijų paketui.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) aukščiausiojo lygio susitikime atsisakė pritarti naujam sankcijų Rusijai raundui dėl atskiro ginčo su Briuseliu dėl planų iki 2027 metų pabaigos nutraukti rusiškų dujų importą.

Slovakija tebėra priklausoma nuo Rusijos dujų importo ir uždirba iš tranzito mokesčių už per jos teritoriją tiekiamas dujas.

R. Fico anksčiau ketvirtadienį surengė derybas su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tačiau jam nepavyko pasiekti norimų nuolaidų ir jis paskelbė nepritarsiantis sankcijų paketui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi paragino ES vadovus priimti griežtą paketą, skirtą „Rusijos prekybai nafta, šešėliniam tanklaivių laivynui, bankams ir tiekimo grandinėms, iš kurių tiekiama įranga ar dalys ginklams gaminti“.

Tačiau pareigūnai teigia, kad siekis sumažinti Rusijos naftos eksporto kainų ribą buvo atidėtas po to, kai Vašingtonas neparėmė šio siekio, kuris buvo platesnės Didžiojo septyneto (G-7) iniciatyvos dalis.