Be to, taisyklėse reikalaujama pateikti informaciją apie tai, ar reklama skirta konkrečiai auditorijai, jomis taip pat siekiama užkirsti kelią užsienio šalių kišimuisi į Europoje vykstančius rinkimus.

Komisijos teigimu, šiuo reglamentu apsaugoma ir saviraiškos laisvė, ir visuomenės teisė į informaciją, nes jis padeda piliečiams atskirti apmokėtą politinį turinį nuo redakcinės medžiagos ar asmeninių politinių nuomonių ir taip stiprina rinkimų sąžiningumą.

Trečiadienį Komisija paskelbė gaires, kaip įgyvendinti taisykles, kurios bus taikomos ir internetinei, ir neinternetinei reklamai.

Bendrovė „Meta“, kuriai priklauso socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“, jau pareiškė, kad nuo spalio Europoje nebetransliuos politinės reklamos, tokį savo sprendimą grįsdama „neįgyvendinamais reikalavimais ir teisiniu neapibrėžtumu“, susijusiu su ES taisyklėmis.

Reglamentą sukritikavo ir „Google“, rugsėjį pareiškusi, kad tokiose platformose kaip „YouTube“ leis skelbti tik tam tikrą politinę reklamą, įskaitant oficialių ES institucijų ar nacionalinių vyriausybių turinį. Atskiros partijos ar politikai politinės reklamos šiose platformose skelbti nebegalės.