ES skuba patvirtinti pirmąjį pasaulyje išsamų dirbtinio intelekto įstatymą šiam klausimui tapus dar aktualesniam, kai pernai pasaulį išvydo pokalbių robotas „ChatGPT“ ir išryškėjo stulbinanti DI pažanga.

„ChatGPT“ pribloškė gebėjimu per kelias sekundes sukurti tokius dalykus, kaip eilėraščiai ir rašiniai.

DI šalininkai teigia, kad ši technologija bus naudinga žmonijai ir transformuos visas sritis – nuo darbo iki sveikatos priežiūros, tačiau kiti nerimauja dėl jos keliamo pavojaus visuomenei ir baiminasi, kad ji gali įstumti pasaulį į precedento neturintį chaosą.

Briuselis yra pasiryžęs sutramdyti didžiąsias technologijų bendroves, turėdamas galingą teisinį arsenalą ES piliečių teisėms, ypač privatumo ir duomenų apsaugos srityje, apsaugoti.

2021 metais Europos Komisija pirmą kartą pasiūlė DI įstatymą, pagal kurį sistemos būtų reguliuojamos atsižvelgiant į jų keliamos rizikos lygį. Pavyzdžiui, kuo didesnė rizika piliečių teisėms ar sveikatai, tuo didesni būtų sistemų įpareigojimai.

Derybos dėl galutinio teisinio teksto prasidėjo birželį, tačiau pastarosiomis savaitėmis kilusios aršios diskusijos dėl to, kaip reglamentuoti bendrosios paskirties dirbtinį intelektą, pavyzdžiui, „ChatGPT“ ir „Google“ pokalbių robotą „Bard“, paskutinę minutę sukėlė grėsmę deryboms.

Kai kurios valstybės narės nerimauja, kad per didelis reguliavimas slopins inovacijas ir pakenks galimybėms sukurti Europos dirbtinio intelekto milžinus, kurie galėtų mesti iššūkį Jungtinių Valstijų gigantams, įskaitant „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“, taip pat tokius technologijų gigantus kaip „Google“ ir „Meta“.

Trečiadienį nuo 16 val. Lietuvos laiku susitiks Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai, kurie turėtų diskutuoti iki vakaro.

Nors realus terminas nenustatytas, aukšto rango ES pareigūnai ne kartą sakė, kad blokas turi baigti rengti įstatymą iki 2023 metų pabaigos.

Žala pirmaujančioms Europos įmonėms?

ES diplomatai, pramonės šaltiniai ir kiti Bendrijos pareigūnai yra įspėję, kad derybos gali baigtis nepasiekus susitarimo, nes vis dar susiduriama su kliūtimis sprendžiant esminius klausimus.

Kiti teigia, kad net jei bus pasiektas politinis susitarimas, reikės dar kelių susitikimų techninėms įstatymo detalėms suderinti.

Net jei ES derybininkai susitars, įstatymas įsigalios ne anksčiau kaip 2026 metais.

Daugiausia nesutarimų kyla dėl to, kaip reglamentuoti vadinamuosius pamatinius modelius, skirtus įvairioms užduotims atlikti – Prancūzija, Vokietija ir Italija ragina jiems taisyklių netaikyti.

„Prancūzija, Italija ir Vokietija nenori, kad šiems modeliams būtų taikomas reglamentas“, – sakė Vokietijos europarlamentaras Axelis Vossas (Akselis Fosas), kuris yra specialaus EP dirbtinio intelekto komiteto narys.

Tačiau parlamentas mano, kad tokių modelių reguliavimas yra būtinas dėl skaidrumo, tvirtino A. Vossas.

Praėjusio mėnesio pabaigoje trys didžiausios ES ekonomikos paskelbė dokumentą, kuriame raginama taikyti inovacijoms palankų požiūrį į įstatymą, vadinamą DI aktu.

Berlynas, Paryžius ir Roma nenori, kad į įstatymą būtų įtrauktos ribojančios taisyklės pamatiniams modeliams, bet teigia, kad jie turėtų laikytis elgesio kodeksų.

Daugelis mano, kad tokį požiūrio pasikeitimą lemia noras netrukdyti proveržį bandančių pasiekti Europos įmonių plėtrai ir galbūt padėti tokioms bendrovėms kaip Prancūzijos „Mistral AI“ ir Vokietijos „Aleph Alpha“.

Didelė pažanga

Kitas ginčytinas klausimas yra nuotolinis biometrinis stebėjimas – iš esmės veido atpažinimas pagal kamerų duomenis viešose vietose.

EP nori visiškai uždrausti nuotolinio biometrinio atpažinimo sistemas realiuoju laiku, o valstybės narės tam nepritaria. Komisija iš pradžių siūlė, kad būtų galima taikyti išimtis siekiant surasti potencialias nusikaltimų aukas, įskaitant dingusius vaikus.

Būta siūlymų, kad EP nariai galėtų nusileisti šiuo klausimu mainais į nuolaidas kitose srityse.

Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), vyriausiasis ES pareigūnas, atsakingas už skaitmeninio reguliavimo vykdymą, vis dar tikisi, kad susitarimas bus pasiektas.

„Abi šalys padarė didelę pažangą“, – antradienį sakė ES vidaus rinkos komisaras Th. Bretonas, pažymėdamas, kad rotacijos tvarka ES pirmininkaujančiai Ispanijai suteikti įgaliojimai trečiadienį užbaigti derybas.

Dėl DI poveikio ir poreikio prižiūrėti šią technologiją nerimaujama visame pasaulyje.

Spalį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) išleido vykdomąjį įsaką dėl DI reguliavimo, kuriuo siekiama sumažinti šios technologijos keliamą riziką.