Kyjivas tuo pat metu perspėja apie didžiulį biudžeto deficitą.
Briuselis šiuo metu dalimis moka Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą, skirtą padėti karo nuniokotai šaliai išsilaikyti iki 2027-ųjų pabaigos.
Tačiau Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad jai vis dar reikia papildomų maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (17,6 mlrd. eurų) žiojinčiam šių metų deficitui padengti, ir paragino ES paspartinti mokėjimus.
ES pareigūnai teigia nagrinėjantys galimybes dėl Ukrainos finansavimo poreikių.
Visgi jie sako, kad Kyjivas ne iki galo pagrindė savo deficito skaičius ir pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį į reformų įgyvendinimą, kad atblokuotų šiems metams jau numatytas lėšas.
„Mūsų žinia draugams ukrainiečiams aiški – įgyvendinkite sutartas reformas, kad galėtume toliau teikti finansinę paramą“, – donorų susitikime su Kyjivo pareigūnais Briuselyje pareiškė už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos (ES) narė Marta Kos.
„Reformos yra svarbios. Jos kuria pasitikėjimą. Jos suteikia Ukrainos partneriams užtikrintumo, kad mūsų parama naudojama efektyviai“, – aiškino ji.
Šį rugsėjį Ukrainos parlamento pirmininkui išsiųstame laiške Briuselis nurodė, kad Kyjivui iki 2026-ųjų pabaigos „lieka prieinama daugiau nei 20 mlrd. eurų ES finansinė parama“, su sąlyga, kad šalis vykdys reformas.
Pakankamai ryžto
Ukrainoje kilus virtinei garsių korupcijos skandalų, diplomatai Briuselyje teigia, kad Kyjivo prašymai dabar vertinami kur kas griežčiau.
Jie pabrėžia, kad vis dar esama pakankamai tvirto ryžto užtikrinti pakankamai lėšų, kad šalis ištvertų sunkią žiemą.
Savaitgalį duotame interviu vietos žiniasklaidai Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad deficitas siekia 27 mlrd. JAV dolerių (23,8 mlrd. eurų), tačiau 7 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) Kyjivas sutaupys šalies viduje.
Vienas iš 27 valstybes vienijančios ES būdų šiai skylei užlopyti galėtų būti ankstesnis lėšų išmokėjimas iš 90 mlrd. eurų paskolos.
Tačiau dėl to šios lėšos gali baigtis anksčiau nei numatyta – dar iki kitų metų pabaigos.
Augant lūkesčiams, kad Ukrainai galiausiai prireiks daugiau pinigų, kelios ES šalys atnaujino raginimus panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Iki šiol šiuo klausimu realios pažangos nepasiekta, nes Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis šių lėšų, vis dar griežtai tam prieštarauja.
Tuo tarpu ES taip pat bando spausti kitas Ukrainos rėmėjas, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Japonija, kad šios taip pat padėtų padengti finansavimo trūkumą.
„Ateinantys mėnesiai reikalaus veiksmų iš mūsų visų. Turime suteikti Ukrainai nuspėjamumą, reikalingą valstybės funkcionavimui palaikyti“, – donorų susitikime kalbėjo M. Kos.
