„Putinas supranta tik jėgos kalbą, o Trumpas vakar kalbėjo kaip tik tokia kalba, – sakė M. Tsahkna. – JAV prezidentas suteikė reikšmingą politinį svorį žinutėms, kurias vakar visos NATO sąjungininkės suformulavo pareiškime po konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį, sušauktų Estijos prašymu. Galime būti tikri, kad NATO sąjungininkės yra tvirtai įsipareigojusios dėl kolektyvinės gynybos.“
Pasak estų diplomatijos vadovo, visi atvejai, žinoma, ir toliau bus vertinami atskirai, o sprendimai bus priimami atsižvelgiant į rizikas ir būtinybę.
M. Tsahkna pažymėjo pastarojo meto įvykius rodant, kad Estijos pastangos siekti aiškaus sąjungininkių atsako į Rusijos provokacijas duoda vaisių. Pirmadienį JT Saugumo Taryba pirmą kartą susirinko Estijos prašymu, o antradienį NATO surengė konsultacijas pagal 4-ąjį Aljanso steigiamojo dokumento straipsnį.
„Gavome nedviprasmišką patvirtinimą, kad nebus kompromisų dėl teritorinio vientisumo ir suverenumo principų Aljanso viduje ir (kad) NATO sąjungininkės lieka visiškai įsipareigojusios pagal 5-ąjį straipsnį (dėl kolektyvinės gynybos)", – pabrėžė M. Tsahkna.
Jis taip pat sveikino D. Trumpo pareiškimus dėl Ukrainos ir pavadino juos pozityviais.
„Estija nuolat sakydavo, kad Rusija nepasiekė jokio įtikimo proveržio mūšio lauke ir kad Rusiją galima nugalėti pakankamu politiniu bei ekonominiu spaudimu. Prezidentas Trumpas, vakar susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, išreiškė tą pačią nuomonę“, – sakė M. Tsahkna.
Jis pridūrė, kad dabar kritiškai svarbu sparčiai didinti tarptautinį spaudimą Rusijai.
„Europa eina teisingu keliu, ruošdamasi priimti 19-ąjį sankcijų paketą“, – tvirtino jis.
Dalyvavo renginyje apie Rusijos pagrobtus ukrainiečių vaikus
M. Tsahkna taip pat dalyvavo JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio renginyje „Vaikystės ir žmogiškumo atkūrimas – taikos skatinimas Ukrainoje per ukrainiečių vaikų sugrąžinimą“, kurį organizavo Kanada ir Ukraina. Renginyje, kurį vedė V. Zelenskis, daugiausia dėmesio skirta Rusijos deportuotų Ukrainos vaikų padėčiai ir pastangoms juos sugrąžinti.
„Rusija vaikus naudoja kaip ginklą – smurtu atplėšia juos nuo ukrainietiškų šaknų, primesdama Rusijos propagandą ir juos militarizuoja“, – sakė M. Tsahkna.
„Tarptautinės bendruomenės pareiga yra toliau daryti visapusišką spaudimą Rusijai, kad kiekvienas vaikas galėtų saugiai grįžti namo ir džiaugtis visaverte vaikyste“, – pabrėžė jis.
M. Tsahkna pažymėjo, kad Estija ėmėsi konkrečių žingsnių, siekdama nustatyti deportuotų vaikų tapatybę, remti jų sugrįžimą ir padėti reabilituoti grįžusius, įskaitant paramą žmogaus teisių centro, kuris buvo atidarytas anksčiau šiais metais, įkūrimui Žytomyre.
Į Rusiją iki šiol neteisėtai išvežta daugiau nei 19 tūkst. ukrainiečių vaikų. 2023-iaisiais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai dėl ukrainiečių vaikų deportacijos ir neteisėto įvaikinimo organizavimo.
Tarptautinė koalicija dėl Ukrainos vaikų sugrąžinimo buvo oficialiai įkurta 2024-ųjų vasario 2-ąją, siekiant koordinuoti bendras Ukrainos ir jos partnerių pastangas. Koalicijai dabar priklauso 41 šalis.
Per JT aukšto lygio savaitę M. Tsahkna taip pat susitiko su estų bendruomene Niujorko Estijos namuose, dalyvavo neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, pasirašė Australijos inicijuotą deklaraciją dėl humanitarinės pagalbos darbuotojų apsaugos ir kalbėjo aukšto lygio renginyje „Pekinas +30“, skirtame moterų teisėms. Jis taip pat surengė dvišalius susitikimus su Maldyvų, Andoros, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministrais, taip pat su Tarptautinės krizių grupės „Comfort Ero“ vadove.
